Už traktorius taršos mokestį mokėsime dar kartą?

Praėjusių metų vasarą Seimo komitetuose buvo svarstomi taršos mokesčio traktoriams pasiūlymai. Tuomet premjeras Saulius Skvernelis kaip kovos su klimato kaita įrankį siūlė apmokestinti visus taršius automobilius – nuo traktoriaus iki lengvojo automobilio. Aplinkos ministras taršos mokestį patarė taikyti tik lengviesiems automobiliams, o dėl žemės ūkio technikos, nors ji taip pat tarši, dar susilaikyti, nes nukentėtų smulkieji ūkininkai. Didžiųjų ūkių savininkai atsinaujinę technikos parką. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas tuomet teigė, jog transporto apmokestinimas klimato kaitos procesų nepakeis.

Šį pavasarį politikos padangėje pasigirdo rimtų kalbų, jog Lietuvos žemdirbiai neišvengs prievolės mokėti taršos mokestį už įsigyjamus traktorius, kombainus, savaeiges žemės ūkio veikloje naudojamas transporto priemones. Remiantis kai kuriais šaltiniais, tokias iniciatyvas paskatino žemdirbių protesto akcija, kai į Lietuvos gatves išriedėjo traktorių kolonos, nustebinusios miestiečius solidžia valios ir galimybių demonstracija. Nūnai politikai tvirtina, jog neapmokestinus žemės ūkio technikos Lietuvai grės kelių dešimčių milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) bauda už įsipareigojimo įvesti šį mokestį nevykdymą. Aplinkos ministerija (AM) ūkininkams šį mokestį siūlo nustatyti nuo 2021 metų. Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuva taršos mokestį registruojamiems traktoriams ir kitoms žemės ūkio transporto priemonėms turėjo įsivesti nuo 2007 metų, kai baigėsi pereinamasis trejų metų laikotarpis ES teisės aktams perkelti į Lietuvos teisinę sistemą. ŽŪM skaičiavimais, dėl tuomet neįvesto mokesčio Lietuvai grėstų 34 mln. Eur sankcijos, be to, žemdirbiams būtų sulaikytos ES paramos lėšos.

AM, rengdama automobilių taršos mokestį, siūlė, kad traktoriai ir kita žemės ūkio technika būtų apmokestinama pagal išmetamo CO2 kiekį – taip pat, kaip ir automobiliai. Paaiškėjus, kad žemės ūkio technika neturi paskaičiuoto šio rodiklio, tokios idėjos buvo atsisakyta ir nuspręsta mokestį sieti su sudeginto kuro kiekiu, o galiausiai apsistota ties transporto priemonės galia. Jeigu Seimas mokestį įteisintų, jis būtų mokamas kaskart, kai transporto priemonė būtų registruojama – pirmą kartą įsigijus naują arba keičiantis savininkui. Dabar Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos numato, kad iki 70 kW galios traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos savininkams jokio taršos mokesčio mokėti nereikėtų. Mažiausias mokestis siektų 40 Eur ir būtų mokamas už techniką, kurios galia siektų nuo 71 iki 90 kW. Toliau mokestis po 40 Eur atitinkamai augtų už vis galingesnius – kas 20 kW – traktorius. Didžiausias mokestis neviršytų 600 Eur, o jį mokėtų tik tie žemdirbiai, kurių transporto priemonių galia viršytų 350 kW. AM specialistai teigia, jog kuo didesnė traktoriaus galia, tuo daugiau anglies dioksido jis išmeta. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo registruota 4 038 naujos žemės ūkyje naudojamos technikos, kurios galia siekė iki 60 kW (dar 9 717 priemonių savininkai keitėsi). Nuo 61 iki 100 kW galios traktorių 2018 m. įregistruota 1 630 (dar 1916 perregistruoti), nuo 101 iki 140 kW – 745 (1410). Didesnio negu 140 kW galingumo žemės ūkio transporto priemonių 2018 m. Lietuvoje registruota 890, o perregistruota keičiantis savininkui 1 381. AM  specialistų skaičiavimais, įvedus žemės ūkio technikos taršos mokestį, per metus į biudžetą būtų surenkama apie 1 mln. Eur.

Šiandien savo pašnekovų klausiame: ar žemės ūkio technikos taršos mokestis padės mažinti klimato kaitą?

Andriejus STANČIKAS, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas: „Prisimenu, kaip Žemės ūkio rūmuose diskutavome su 2014–2016 m. dirbusia žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Tuomet žemdirbiams buvo primestas taršos mokestis žemės ūkiui, pavadintas žaliojo kuro akcizu. Pastaraisiais metais buvo daug diskusijų dėl tariamų lengvatų žemdirbiams. Rengiant automobilių taršos mokestį prisimintas ir žemės ūkio sektorius. Aplinkos ministerija, prezidentūra – visi tuoj prakalbo apie žemdirbių ES reikalavimų nepaisymą. Mano nuomone, šiuo klausimu (dėl žaliojo kuro akcizo) Briuselis anuomet nebuvo informuotas, todėl dabar ir kirba raginimai dėl žemės ūkio technikos taršos mokesčio. Ne iš nuogirdų žinau, kiek mūsų ūkininkai investavę į aplinkosaugą, fermų kvapų kontrolę ir pan. Be to, žemdirbiams kasmet auga mokestiniai reikalavimai, gamybos kaštai didėja, o kainos už produkciją nesikeičia. Reikia atsakingiau derėtis su Briuseliu, nebijoti vadinamųjų eurobiurokratų, pateikti jiems argumentais grįstus įrodymus. Kartais mes patys prisigalvojame įvairių baimių.“

Gediminas ALIŠAUSKAS, Pakruojo r. ūkininkas, stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas: „Pažangių ūkių šeimininkai įsigyja naują žemės ūkio techniką, atitinkančią griežčiausius aplinkosaugos standartus. Kartais net pajuokaujame, kad specialiais traktorių filtrais net valome orą. Vyriausybės pranešimais jau praėjusių metų spalį buvo nutarta traktorius apmokestinti pagal Mobilius taršos šaltinius reglamentuojantį įstatymą. Ūkininkai pasisako prieš. Mums buvo aiškinama, jog įsipareigojimas įvesti šį mokestį buvo prisiimtas dar stojant į ES ir tvarka turėjo įsigalioti 2007 m., tačiau iki šiol gulėjo valdžios stalčiuose ir prisiminta tik dabar. Dar keisčiau skamba sprendimas mokestį sieti su sudegintu degalų kiekiu – 3 Eur už kiekvieną sudegintą dyzelino toną. Kalbama apie išimtis smulkiesiems ūkiams. Mokestis nebūtų taikomas mažiems traktoriams iki 60 kW bei naujiems, iki metų senumo, atitinkantiems EURO 6 standartą. Mano nuomone, šiandien, kai žemės ūkis patiria sunkmetį po kelių nederlingų metų iš eilės, reikėtų susilaikyti nuo naujų mokesčių. Savo ūkyje turiu nemažai žemės ūkio technikos, jeigu įsigaliotų naujas mokestis, tektų papildomai pakloti keletą tūkstančių, o grūdų kainos svyruoja ties savikainos riba. Be to, ūkininkams ir taip per pastaruosius metus beveik 20 proc. padidėjo mokesčiai, o žemdirbystės produkcijos kainos nukrito 20 proc.“

Audronė MIŠKINIENĖ, Alytaus r. ūkininkė: „Leiskite mums uždirbti, tuomet galėsime ir už orą mokėti mokesčius, tačiau dabar aš nematau logikos. Pagal anksčiau pateiktą projektą, už traktorių, krautuvų, purkštuvų, kombainų taršą mokama būtų nuo lengvatiniu akcizu apmokestinamo dyzelino kiekio, kurį realiai nupirko ūkininkas. Dabar girdžiu siūlymus mokėti pagal traktoriaus variklio galias. Diskutavau ir su kolegomis ūkininkais, ir su technikos pardavėjais. Už visus naujus mokesčius sumokės žemdirbys. Atitinkamu procentu pabrangs traktoriai, kombainai, kita savaeigė žemės ūkio technika. Politikai jau pamiršo, kai mums užkrovė kuro akcizo mokestį, tada irgi sakė – dėl aplinkos taršos. Liūdniausia, kai visuomenė klaidinama gražiomis kalbomis apie lengvatas žemdirbiams, už ačiū gaunamas europines išmokas. Sugalvoti naujus mokesčius, naujus gamtosaugos reikalavimus didelės išminties nereikia, tik viskas baigiasi jų kontrole. Alytaus padangų gaisras įplieskė daug aistrų, kažkam atnešė politinių dividendų. Ką pastebi Dzūkijos žemdirbiai, kaimų gyventojai? Senos padangos, panaudota automobilių alyva, statybinės, plastiko šiukšlės vežamos į miškus, apleistas fermas, negyvenamas sodybas. Ar Aplinkos ministerijai tai rūpi? Ūkininkas, pirkdamas plėvelę šienainio ritiniams, sumoka ir už jos surinkimą bei utilizavimą, tačiau ją panaudojus tenka mokėti dar kartą. Tas pat ir su traktorių padangomis: perki naują, bet prekybos įmonė senos padangos už ačiū nepriims, nors privalėtų. Už iš ūkio išvežamą panaudotą alyvą ūkininkas taip pat sumoka antrąkart. Tik kada Aplinkos ministerija pasidomės, kur sukauptos tos ekologinės „bombos“? Aplinkos stebėsenos sistema yra, bet ji neveikia.

Pastebiu didėjančią takoskyrą tarp šeimos ūkių ir stambiųjų. Prezidentas Briuselyje piketuojančius žemdirbius pavadino stambiųjų ūkių atstovais, nes pastarieji reikalavo neriboti išmokų. Jų „lubos“ nustatytos siekiant paremti smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius. Vėliau socialiniuose tinkluose pasipylė siūlymų pažaboti mūsiškių didžiažemių apetitus, esą, ne Briuselis, o Vilnius turi atsakymą, kodėl žemdirbiai skriaudžiami ir tarpusavyje priešinami.“

Albinas ŠNEIDERIS, Vilkaviškio r. pieno ūkio šeimininkas: „Nauji mokesčiai kraunami ūkininkams, tik niekas nepaklausia, ar mes turėsime iš ko juos sumokėti. Ant išlikimo ribos laikosi ne tik pieno, bet ir grūdų ūkiai. Pavyzdžiui, žalio pieno supirkimo kaina nesikeičia nuo 2008 metų, o per tą laiką pabrango mokesčiai, energetika, technika, trąšos, darbo jėga. Stebiu kaimyninės šalies (Lenkijos) ūkininkų situaciją. Ten žemdirbiai išlaikę „stuburą“ – nesilanksto Briuseliui, patys daug sutelktai dirba, kelia reikalavimus, įrodinėja savo tiesas. Kas už vadinamuosius socialinius partnerius pasirašo mūsų valdžios pakištus nacionalinius teisės aktus? Negali taip būti ES bendrijoje, jog neatsiklausus ūkininko būtų priimtas jo egzistencijai svarbus teisės aktas.“

Parengė ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS