Užbaigti LR teritorijos 2021–2023 m. ortofotografinio žemėlapio sudarymo darbai

Už valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymą ir krašto kartografavimą atsakinga NŽT šiuos darbus organizuoja ir darbų kokybės kontrolę vykdo ne rečiau kaip kas 3 metus, kasmet atliekant 1/3 teritorijos aerofotografavimą ir ortofotografinių žemėlapių sudarymą.

Ortofotografiniai žemėlapiai, kaip kartografinio pagrindo duomenys, naudojami daugelyje sričių sprendžiant ir įgyvendinant įvairius uždavinius: atnaujinant valstybinius erdvinius duomenis, administruojant ES išmokas ir deklaruojant pasėlius, kartografuojant valstybės sieną, užtikrinant valstybės saugumą, planuojant teritorijas ir pan.

Ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi naudojant aerofotografines nuotraukas. Aerofotografavimas turi būti atliekamas nesant sniego dangos bei pasibaigus sezoniniam potvyniui, esant tinkamam saulės pakilimo virš horizonto kampui. Aerofotografavimo metu padaromose skaitmeninėse spalvotose aerofotografinėse nuotraukose vaizdas turi būti be rūko, debesų, jų šešėlių ir kitų vaizdą iš oro užstojančių kliūčių. Tinkamos hidrometeorologinės sąlygos vidutiniškai per metus Lietuvoje būna apie 10–25 dienas, dažniausiai gegužės mėnesį. 1/3 Lietuvos Respublikos teritorijos aerofotografavimas vidutiniškai trunka apie 15–20 dienų. Aerofotografavimo laikotarpis įprastinėmis sąlygomis nustatomas nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d.

Pernai buvo atnaujinti apie 16 000 kv. km teritoriją dengiantys ortofotografiniai žemėlapiai. Aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių sudarymo darbus vykdė Lenkijos įmonė MGGP Aero Zo.o.

2021–2023 metais sudarytų ortofotografinių žemėlapių ląstelės (pikselio) dydis neviršija 20x20 cm vietovėje, tai sudaro galimybę labai tiksliai (iki 0,5 m) identifikuoti aiškiai matomus vietovės objektus ortofotografiniuose žemėlapiuose.

NŽT informacija