Užburtas žemės judėjimo ratas

Tampo žemdirbių nervus

Be visų šiemečių pasėlių deklaravimo naujovių ir iššūkių, daliai žemdirbių nervus tampo ir valstybinės žemės naudojimo reikalai. Dar kovo mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas tėškė pavedimą po AM „stogu“ priglaustai Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kad ši nebeišduotų naujų ir nepratęstų jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. Laikini leidimai išduodami valstybinei žemei, kuri nėra suprojektuota, nesuformuoti bei neįregistruoti sklypai.

ŽŪM iškart perspėjo, kad tai gali sukelti neigiamas pasekmes visam šalies žemės ūkiui, nes žemdirbiai negalės deklaruoti tokių dirbamų žemės plotų. Netrukus aplinkos ministrui teko aiškintis ir raminti skubotų sprendimų priblokštus ūkininkus, kad tiems, kuriems iki 2023 m. kovo 9 d. buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai, nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2024 metų gruodžio 31 d., per kurį tokia žemė turės būti suprojektuota, suformuoti sklypai ir atitinkamai sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys.

Draudi, vadinasi – saugai?

Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis „Ūkininko patarėjui“ teigė nenustojantis stebėtis AM viražais žemės ūkyje.

„Aplinkosaugininkai perėmė NŽT, bet iš sprendimų aiškėja, kad jie neturi jokio supratimo apie žemės ūkį. Jie linkę viską drausti, taip, matyt, įsivaizduoja aplinkos apsaugą – nieko neleidi, draudi, vadinasi, saugai. Tikras absurdas! Uždraudė naudotis valstybinės žemės plotais. Jeigu laukuose yra koks valdiškas gojelis – galėtum jį tvarkyti, ir paukščiams būtų naudinga, ir valstybė mokesčius gautų iš nuomos. Bet dabar ji pati tokių žemės sklypelių netvarko ir žemdirbiams neleidžia. Koks čia nusikaltimas, jeigu ūkininkas dirba ir išmokas gauna? Bet ne, jiems geriau neleisti tokia žeme naudotis. Sunku suvokti, kodėl taip elgiamasi“, – piktinosi ekologinio ūkio savininkas.

Pasak jo, NŽT jau 20 ar daugiau metų neužbaigia proceso, nors kasmet vis žada, kad ir žemėtvarkos projektai bus baigti, ir valstybinės žemės apskaita sutvarkyta, tačiau realybė kitokia. „Aplinkos ministras numatė tai padaryti iki 2024 m., pamatysime, kaip pavyks. Miestuose, kur yra „auksinių sklypų“, gal ir susitvarkys, bet regionuose taip ir liks betvarkė. Daugiau kainuos tų nedidelių gabalėlių projektavimai ir geodeziniai matavimai, nei reali jų rinkos kaina. To paprasčiausia neapsimokės daryti“, – įsitikinęs S. Daniulis.

Stumdo be perstojo

Ūkininkas tvirtino, kad pats dar 2017 m. pradėjo žygį dėl laikinai naudojamos valstybinės žemės suprojektavimo ir ilgalaikės nuomos sutarties sudarymo, tačiau reikalai iki šiol nėra užbaigti.

„Eina jau šešti metai, o AM nori per pusantrų metų kažką padaryti. Projektavimas, matavimai ir kiti darbai užtrunka. Juolab kad ta žemė „vaikšto“. Penkiolika metų dirbau tuos sklypus ir net nežinojau, kad atsirado 40 arų valstybinės žemės, nors buvau atlikęs geodezinius matavimus. Kažkur kažkas pamatuoja, pastumdo ir vis atsiranda įsiterpę tarp privačių valstybinės žemės rėželiai ir gabalėliai. Laukuose yra buvusių bandokelių, dabar nustatomos įvairios apsaugos zonos, infrastruktūriniai dalykai – kas tik netingi lenda į privačią nuosavybę, tuomet Registrų centras stumdo ir glaudžia tuos sklypelius. Žodžiu, žemė „vaikšto“ ir tam galo nesimato“, – ŪP aiškino ūkininkas.

S. Daniulis pasakojo, kad daug kas nukenčia dėl matavimų, permatavimų, matininkų klaidų ir kt. „Žinau, kaip vienas žmogus atsiėmė savo žemę, matininkas pamatavo, savininkas ties sklypo riba pasodino eglaičių, kurioms gal jau 20 metų. Dabar jo sklypą taip sustumdė, kad apie 1,5 ha eglaičių plotas padalytas į dvi dalis – atsirado apie pusė hektaro valstybei priklausančios žemės. Nors jos ten niekada nebuvo – pats prieš 8 metus atlikau geodezinius matavimus ir sujungiau sklypus, o dabar – atsirado. Taigi, chaoso apstu“, – konstatavo jis.

Piktinasi išvedžiojimais

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė ŪP aiškino, kad toliau tęsti laikiną valstybinės žemės naudojimą neplanuojama, nes toks pagrindas nėra numatytas Žemės įstatyme. Pagal jį leidžiama valstybinę žemę išnuomoti, parduoti arba suteikti panaudai, o laikinas naudojimas nėra reglamentuotas. Viceministrė priminė, kad laikino valstybės žemės naudojimo pagrindas yra atsiradęs 2012 m. NŽT direktoriaus įsakymu. Ta žemė, kuri suteikiama laikinai naudotis, yra laisvos valstybinės žemės gabalėlis, tai yra nesuformuoti ir Registrų centre neįregistruoti sklypai.

M. Juodvalkė tvirtino, kad laikino valstybinės žemės naudojimo nuo 2024 m. pabaigos neliks. Iki to laiko laikinai naudojama valstybinė žemė turės būti suprojektuota, suformuoti ir nustatyta tvarka įregistruoti sklypai. Pasak jos, laikini naudotojai galės tą žemę deklaruoti, jiems bus sudarytos galimybės tą žemę naudoti, jeigu jie išreikš savo valią, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį ir mokant nuomos mokestį.

S. Daniulis mano, kad dėl atitikimo teisės aktams lygioje vietoje pučiamas burbulas. „Jeigu Žemės įstatyme nėra numatytas laikinas valstybinės žemės naudojimas, tai atsisakykime tokio termino ir vadinkime tai trumpalaike nuoma. Tai tėra tik žodžių žaismas ir teoriniai išvedžiojimai, o realybė, į kurią neatsižvelgiama, kitokia. Žmogui daryti geodezinius matavimus, kad gautų teisę ilgalaikei nuomai, neapsimoka, nes tai brangiai kainuoja. Vieną ar tris hektarus matuos, bet mažų plotelių – neverta. Jų naudojimas galėtų būti pagal trumpalaikę nuomą, kam stabdyti ir apsunkinti tokių sklypelių tvarkymą“, – piktinosi ūkininkas.

Laiko – per mažai

ŽŪM atstovai pritaria, kad turi būti pamažu pereinama iš laikino valstybinės žemės naudojimo į nuomos santykius, tačiau labai abejoja, ar tai pavyks padaryti greitai – iki 2024 m. pabaigos, kaip numatė AM.

„Šis procesas yra ilgalaikis, nes tai yra susiję su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu ir jų finansavimu. Kaip žinia, stinga ir pajėgumų, ir finansų, kad būtų galima per trumpą laiką visoje Lietuvoje atlikti tuos darbus. ŽŪM mato, kad tokia kryptis teisinga, reikia atsisakyti laikino valstybinės žemės naudojimo ir pereiti į nuomą, tačiau tam reikia laiko. Abejojame, ar bus suspėta laikino naudojimo teisę pakeisti į nuomos teisę, suformuoti sklypus ir juos išnuomoti per pusantrų metų. Gal mes per daug pesimistiškai vertiname, bet esu beveik įsitikinęs, kad tas terminas, matyt, turėtų būti ilgesnis. Pačiu geriausiu ir optimistiniu atveju, jeigu būtų pakankamai pajėgumų ir finansavimo, tai, matyt, užtruktų ne mažiau kaip dvejus metus, bet realybėje prireiks 3–4, o gal ir dar daugiau metų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant laikino valstybinės žemės naudojimo klausimą samprotavo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Turi viziją

Pasak NŽT direktoriaus pavaduotojo, einančio direktoriaus pareigas, Sauliaus Mocevičiaus, valstybinės žemės plotų, suteiktų laikinam naudojimui, yra nedaug – apie 34 tūkst. ha. Tai būtų tik apie 1 proc. viso žemės ūkio naudmenų ploto. Žemės fonde yra 6,5 mln. ha žemės, iš jų apie 3,8 mln. ha žemės ūkio naudmenų.

Iš 34 tūkst. ha laikinai naudojamų valstybės plotų apie 30 tūkst. ha yra kaimiškosiose vietovėse, kiti – miestuose ir miesteliuose. S. Mocevičius pabrėžė, kad tie plotai yra itin nedideli – nuo vos kelių arų, o vidutinis dydis siekia iki hektaro.

NŽT duomenimis, 2021-aisiais buvo parengtas ir patvirtintas 641 žemės reformos žemėtvarkos projektas, o pernai – 668 tokie projektai. Taigi, per dvejus metus 1 309 kadastro vietovėse buvo patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuomet valstybinės žemės naudotojai turėjo galimybę ir teisę susiprojektuoti sklypus. Dar reikia parengti 1 239 projektus – 166 miestelių kadastro vietovėse ir 1 073 kaimo vietovėse.

„Įvertinus pastarųjų metų mūsų ir rangovų pajėgumus, turime viziją, kad per dvejus metus tie žemėtvarkos projektai bus parengti. Mes seniai kalbame apie poreikį pereiti iš laikino naudojimo santykių ir daug asmenų sėkmingai dalyvauja projektuose, yra suprojektuojami sklypai, atliekami kadastriniai matavimai ir žmonės gali sudaryti nuomos sutartis. Bet tiek po kadastrinių matavimų, tiek asmeninio ūkio naudojimo teritorijoje vis atsiranda naujų plotų ir vėl teikiami prašymai tuos valstybinės žemės plotelius suteikti laikinam naudojimui. Iki šiol turėjome tokį užburtą ratą ir neturėjome vizijos, kaip tai pabaigti“, – teigė NŽT vadovas.

Elgiasi kaip plėšikas?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 47, 2023 m. balandžio 27 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.