Užsieniečiams – žalias koridorius, lietuvaičiams – kliūčių ruožas

Atsakymo dar neturi

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, pernai susitikusi su Airijos bendrovės „Clon Bio Group“, kuri skelbė apie svarstomą galimybę Lietuvoje investuoti iki 250 mln. Eur į augalinių baltymų gamyklą, vadovais, žadėjo atverti žaliąjį koridorių investicijoms. Kaip nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), pagal jau dvejus metus Lietuvoje taikomą žaliojo koridoriaus priemonę stambioms investicijoms pritraukti investuotojai gauna ypatingą statusą, leidžiantį kur kas lengviau ir greičiau įsikurti. Dar vienas jiems tenkantis privalumas –  20 metų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.

Ne ypatingo statuso, bent jau žalios šviesos inovatyviam projektui tikėjosi ir mūsų ūkininkai, kurie skatinami jungtis į kooperatyvus ir perdirbti žaliavą. Tačiau kai žemdirbiai jau realiai imasi veiksmų, pamato, kad aktyvūs raginimai trumpinti tiekimo grandinę ir patiems iš savo žaliavos gaminti produktus greičiau tėra tik oro virpinimas.

Antrinio lygio žemės ūkio kooperatyvas „Lagrenas“, vienijantis 8 stambius javų augintojų kooperatyvus ir kooperatyvą „Pienas LT“, ir Pasvalio rajone įsikūręs grūdininkų kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ dar pernai vasaros pradžioje pateikė paraišką dėl paramos inovatyvaus produkto gamybai. Abiejų kooperatyvų vadovai vasario pabaigoje „Ūkininko patarėjui“ tvirtino atsakymo dar neturintys.

Atsimušė į kliūčių sieną

Kai pernai sausį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi „Šiaurės aruoduose“, kooperatyvo vadovai ir nariai pasakojo, kad jų planuose – grūdų perdirbimas, kuris leistų kurti didesnę pridėtinę vertę. Tam tikėtųsi europinės ir nacionalinio biudžeto paramos. Ministrui tokia idėja patiko, jis užsiminė, kad tokiems ūkininkų projektams bus atvertos paramos galimybės.

Pagauti entuziazmo kooperatyvai parengė projektus ir pateikė paraiškas paramai gauti. Juolab kad mintis perdirbti žaliavą ir patiems ūkininkams valdyti grūdo kelią nuo lauko iki stalo buvo brandinama jau seniai. „Namų darbai atlikti, esame pasiruošę statyti perdirbimo gamyklą, gaminti inovatyvų produktą – augalinę „mėsą“, tačiau atsimušėme į biurokratinę sieną, nėra taip paprasta gauti paramą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė „Lagreno“ vadovas Karolis Banaitis.

Jis aiškino, kad projektą ir paraišką pateikė dar pernai birželį ir iki šiol nežino, ar parama bus skirta. „Vyko atmetimai, patikslinimai, rašėme raštus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), ši lyg ir supranta mus, bet Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vėl atmeta. Atrodo, kad nenori mūsų išgirsti ir kad procesas galimai yra vilkinamas. Nėra lengva, nors esame pasiruošę ir norime investuoti į perdirbimą bei naujo produkto gamybą“, – tikino grūdininkų kooperatyvus vienijančio „Lagreno“ direktorius.

„Šiaurės aruodų“ vadovas Aldas Gedvila antrino kolegai, redakcijai tvirtindamas, kad ir dėl šio kooperatyvo pernai birželį pateiktos paraiškos dar nėra atsakymo. „Viskas gerokai užsitęsė. Taisyklėse buvo kolizija, kol vyko aiškinimasis, paraiškos vertinimą nukėlė, bet ji grąžinta vertinti, tad tikimės, kad iki kovo vidurio gausime atsakymą. Labai viliamės, kad projektą patvirtins.“

Orientuosis į eksportą

Abu kooperatyvai ketina perdirbti ankštines kultūras ir gaminti baltyminį produktą – augalinę „mėsą“. „Lagrenas“ planuoja investuoti 15–20 mln. Eur į pupų ir žirnių perdirbimo gamyklą, kuriai per metus reikėtų apie 30 tūkst. t šių ankštinių kultūrų.

„Labai tikimės, kad šiemet gausime europinį finansavimą ir pradėsime gamyklos statybas. Vieta jau parinkta – tai būtų Radviliškyje. Iki šiol buvo manoma, kad Lietuvos ūkininkai – grūdų žaliavos tiekėjai Europoje. Laikas pakeisti tokį įvaizdį, grūdų augintojai gali tapti ir perspektyvaus produkto gamintojais“, – apie pasiryžimą statyti perdirbimo gamyklą ŪP kalbėjo K. Banaitis.

Jis užsiminė, kad kuriant augalinio baltymo gamybos projektą kooperatyvas bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais. Produktas naujas, tad nėra iš ko pasimokyti ir perimti patirtį. „Lagreno“ vadovas nesitiki, kad augalinė „mėsa“ artimiausiu laiku išpopuliarės ir bus paklausi tarp mūsų valgytojų, tad ji bus labiau orientuojama į eksporto rinkas. „Parduotuvių lentynose yra panašių įvežtinių produktų – žirnių ar žirnių ir sojų baltymo, bet tokio lietuviško produkto neturime. Labai tikimės, kad mums pavyks tai padaryti. Mūsų regione gal ir nebus didelio vartojimo, bet nežinia, kas bus po 10 metų. Vartojimo madą diktuoja Amerika, Vakarų Europa, augalinės „mėsos“ vartojimas auga, tai – perspektyvus produktas“, – tikino redakcijos pašnekovas.

Ankštinių perdirbimas daug ką išsprendžia

A. Gedvila akcentavo, kad ankštinių kultūrų perdirbimas – palankus variantas ir tvarios žemdirbystės, ir žaliavos realizacijos, ir investicijų imlumo atžvilgiu. Galop tokiam produktui prognozuojama gera perspektyva. Kaip bus iš tikrųjų, parodys laikas, bet dabar žirnių ir pupų perdirbimas – „ant bangos“.

„Augintojams tikrai paranku, nes ankštinės kultūros labai tinka sėjomainai. Labai gerai ir tai, kad būtų perdirbamos ir pupos, nes jeigu tik žirniai, jų daugiau priauginti nėra lengva. Žirniai – tokia kultūra, kuri reikli nuėmimo laikui. Jeigu dideli plotai, o ūkio pajėgumai mažesni ir oro sąlygos prastos, tada prasideda problemos. Sėjomainoje vienodai vertingi ir žirniai, ir pupos, jeigu abi kultūros tinka perdirbti – tada geras sprendimas“, – ŪP aiškino kooperatyvo direktorius. 

Pupų ir žirnių perdirbimas išspręstų dar vieną rūpestį – realizacijos. Mat šių ankštinių kultūrų realizavimo rinkos – gana siauros, nepalyginsi su kviečiais. „Pupų rinka – Egiptas, bet dabar čia neperka, pupų pardavimai stringa, visi jų turi sandėliuose ir nežino, kur dėti. Žirnius anksčiau vežė į Indiją, bet ši rinka užsivėrė prieš kokius 3–4 metus, indai patys užsiaugina ir nebeimportuoja. Todėl svarbu, kad dabar veriasi visai kitos galimybės ankštinėms kultūroms, tai būtų gerai ir žemei, ir ūkininkams“, – dėstė A. Gedvila.

Jis pabrėžė dar vieną ankštinių kultūrų perdirbimo projekto privalumą – tam reikiam mažiau investicijų, nei, pavyzdžiui, perdirbant kviečius. Jeigu projektas sėkmingai klotųsi, per metus būtų perdirbama apie 30 tūkst. t žirnių ir pupų. „Šiaurės aruodai“ pirmiausia gamintų tarpinį produktą, reikalingą tolesnei augalinės „mėsos“ gamybai.

Tikino, kad viskas vyksta pagal taisykles

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 27, 2023 m. kovo 7 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.