V. Tauraitė. Lietuvos namų ūkių finansinis pulsas

Taupymas – raktas į finansinį stabilumą

Valstybės duomenų agentūros 2025 m. gruodžio mėn. duomenimis, didžiosios namų ūkių dalies (58 proc.) finansinė padėtis per 12 mėn. išliko stabili. Vertinant ir šalies makroekonominę situaciją, galima teigti, kad švelnėjanti ir šiuo metu stabili monetarinė politika, pasinaudojimas refinansavimo galimybėmis, fiksuotų palūkanų būsto paskoloms galimybės atsiradimas taip pat dažnu atveju turėjo teigiamos įtakos namų ūkių finansinei padėčiai. Galimai tai buvo vienos iš priežasčių, jog namų ūkiai Lietuvoje sukaupia vis didesnį finansinį turtą.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. II ketvirtį namų ūkių finansinis turtas buvo 15 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis dėlto, 12 proc. išaugo ir ilgalaikių paskolų bendroji finansinė išraiška, kurių didžiąją dalį (79 proc.) sudarė paskolos būstui įsigyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nestebina ir namų ūkių esamos finansinės padėties įsivertinimas, kuris 2025 m. gruodį dažniausiai buvo nurodomas kaip leidžiantis truputį sutaupyti. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tokią išvadą pateikė 53 proc. namų ūkių Lietuvoje. Kitaip sakant, namų ūkiai Lietuvoje šiuo metu esančią situaciją asmeninių finansų kontekste vertina gana palankiai, pabrėžiant, kad šiuo metu yra gana geras metas taupyti. Viena iš investavimo priemonių, kur galima įdarbinti laisvus pinigus, yra indėlis. Vis dėlto, šios priemonės grąža yra sąlyginai nedidelė, lyginant su kitomis. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai 2025 m. lapkritį siekė apie 27,15 mlrd. eurų – lyginant su 2024 m. lapkričiu, šis dydis išaugo apie 11 proc. Akivaizdu, kad dalį sutaupomų lėšų Lietuvos gyventojai laiko indėlių forma.

Asmeninių finansų valdymo srityje yra svarbus pajamų ir išlaidų planavimas bei jų kontrolė. Dažnai rekomenduojama laikytis vadinamosios 50-30-20 taisyklės. Būtinosioms išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, paskolos, maistas ir pan.) reiktų skirti 50 proc. gaunamų mėnesio pajamų, kintančioms išlaidoms (pramogos, rūbai ir pan.) – 30 proc., o taupymui arba investavimui – likusius 20 proc. Ir, žinoma, finansinę pagalvę turėtų sudaryti 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinis rezervas. Pavyzdžiui, 2025 m. III ketvirtį vidutinis šalies mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis siekė 1484,40 eurus. Tokiu atveju, pagal nurodytą rekomendaciją, būtinosioms išlaidoms reikėtų skirti 742,20 eurų, kintančioms išlaidoms – 445,30 eurų, o taupymui ar investavimui – 296,90 eurų.

Didesnių pirkinių įsigijimas kol kas nėra prioritetas

Šiuo metu didesniems pirkiniams, tokiems kaip baldai, buitinė technika, įsigyti prioritetas nėra skiriamas. Didžioji dalis namų ūkių (51 proc.) 2025 m. gruodį nurodė, kad tai yra nei tinkamas, nei netinkamas metas įsigyti didesnius pirkinius. Panašaus pobūdžio tendencija vyravo visus 2025 m. Tiksliau sakant, didžioji dalis namų ūkių per artimiausius 12 mėnesių neketina pirkti ar statyti namo, buto, vasarnamio (84 proc.), išleisti didelę pinigų sumą būstui pagerinti (64 proc.), įsigyti automobilį (71 proc.; 2025 m. spalio duomenys). Per penkerius metus šios dominuojančios tendencijos išliko panašios. Vis dėlto, galbūt vartotojų elgsenos pokyčiams įtakos turės Lietuvos banko atnaujinti atsakingo skolinimosi nuostatai: nuo 2026 m. rugpjūčio bus taikomi švelnesni reikalavimai pirmą būstą įsigyjantiems asmenims. Galimai atitinkami ilgojo vartojimo prekių įsigijimo pokyčiai bus paskatinti ir antrosios pakopos pensijų sistemos reformos. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka auga tvariai: būsto įperkamumas grįžo į priešpandeminį lygį, rinkoje nėra fiksuojama perteklinės paklausos.

Nors didesnių pirkinių įsigijimas kol kas nėra prioritetas, tačiau stabili monetarinė politika taip pat gali turėti teigiamos įtakos ateities pirkinių sandoriams. Pavyzdžiui, sąlyginai mažesnė finansinė našta dėl turimų finansinių įsipareigojimų gyventojams sudaro sąlygas sąlyginai sutaupytus pinigus nukreipti prekių ir paslaugų įsigijimui ar taupymui. Atsižvelgiant į tai, kad turėtų augti su darbo santykiais susijusios pajamos ir šiais metais sudaromos sąlygos pasitraukti ar išimti dalį sukauptų lėšų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos ir padidinti turimas namų ūkio pajamas, tikėtina, kad vartojimo mastas šalyje turėtų suaktyvėti. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų padidėti 2 proc. punktais, lyginant su 2025 m., ir siekti 4,6 proc.

Lūkesčiai dėl ateities: finansinis ir ekonominis stabilumas

Namų ūkiai dažniausiai prognozavo, kad jų finansinė padėtis 2026 m. nepasikeis (53 proc.), kainų augimas išliks toks pat (50 proc.). Prognozuojant šalies ekonominę padėtį 2026 m., namų ūkiai dažniausiai nurodė, kad ji nepasikeis (35 proc.), truputį blogės (26 proc.) arba truputį gerės (22 proc.). Vadinasi, tiek mikroekonominiame, tiek makroekonominiame lygmenyje 2026 m. yra tikimasi stabilumo.

2026 m. prognozuojama, kad šalies BVP turėtų augti sparčiau: daugiau vartosime, bet tarptautinė prekyba tikėtina, bus vangesnė. Investicijas didžiąja dalimi skatins poreikis prisidėti prie krašto apsaugos, sutelkiant dėmesį į gynybos pramonę. Dažnas iš mūsų susidursime su mokestinių reformų pakeitimais.

VDU informacija