Vaidenasi gyvulių alinimas ir kankinimas

Blogis ar pavyzdys?

Kelmės r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Benas Širiakovas, pats laikantis 110 galvijų, iš kurių – 20 melžiamų karvių, turi savo nuomonę apie „Tuščių narvų“ išdėstytus teiginius. Visi ūkininkai, laikantys gyvulius, pasak B. Širiakovo, supranta, kad nualintas gyvulys neduos gerų rezultatų ir produkcijos – nei pieno, nei mėsos. Ypač stambiuose pienininkystės ūkiuose labai kruopščiai sudarinėjami racionai. Ten karvių komfortas yra svarbiausias. Tik sveikas, gaunantis reikiamų pašarų, vitaminų, mineralų gyvulys duos geriausius rezultatus.

„Visi stengiasi dėl savo gyvulių, nors, žiūrint į supirkimo, žaliavų kainas, kartais pastangos ir būna nuostolingos. Dėl gyvulių gyvenimo trukmės – ir tiesa, ir netiesa. Jeigu gyvulys produktyvus, jis gali gyventi ir 15 metų, ir dar ilgiau. Karvei 12 laktacijų yra normalus skaičius. Nuo pat mažų veršelių atliekami genominiai tyrimai, vėliau dalis jaunų karvių, išryškėjus tikrajam jų produktyvumui, atskiriamos. Prasčiausios karvės išbrokuojamos, kad jų vietą užimtų produktyvesnės. Tai – natūralus selekcinis procesas. Sąrašo apačioje įrašytų karvių kaita yra gerokai didesnė, negu esančių viršuje. Pati pelningiausia, daugiausia pieno duodanti karvė tikrai nebus išbrokuojama, jei, pavyzdžiui, sulaukė šeštos–septintos laktacijos“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino ūkininkas.

Kiekvienas galvijų augintojas, pasak B. Širiakovo, turi žiūrėti per verslo prizmę. Ūkininkavimas turi apsimokėti. Nuolat nuostolingai dirbti negali. Negali laikyti ir neproduktyvaus, nenaudingo gyvulio, nes laikymo vietos, ištekliai taip pat yra riboti. „Paprasčiausiai negali laikyti visų gyvulių iki natūralios jų pabaigos. Man, kaip ūkininkui ir žmogui, toks elgesys atrodo kaip maisto švaistymas. Jei karvė, sulaukusi 15 ir daugiau metų, vis dar tinkama maistui, tai leisti jai palengva sunykti, nugaišti ir priduoti utilizavimui – visiškai jokios prasmės“, – tvirtino pieno ūkio šeimininkas.

B. Širiakovui neaišku, kaip „Tušti narvai“ supranta gyvulių alinimą ir kančią. Gal organizacijai atrodo, kad kančia karvei yra jos melžimas? Dar būna, kad mažuose ūkiuose karvės laikomos pririštos, jos negali laisvai vaikščioti. Bet dideliuose ūkiuose nuo Indijos iki Lietuvos niekur pririštų gyvulių nerasi. Karvės mėgaujasi laisve, fermose įrengti ventiliatoriai, šepečiai. „Dabar industrinės fermos piešiamos kaip kažkoks didžiulis blogis, o aš jas matau kaip puikų ir sektiną ūkininkavimo pavyzdį“, – apibendrindamas pokalbį tikino KRŪS pirmininkas.

Natūralūs procesai

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ŪP teigė, kad visuose dideliuose gyvulininkystės ūkiuose yra veterinarijos specialistai, atsakingi už gyvūnų gerovę, sveikatos priežiūrą. „Todėl man labai keistai skamba skleidžiama informacija, kad dideli ūkiai neprižiūri savo gyvulių, gyvuliai per greitą laiką išnaudojami. Bet turime suprasti ir tai, jog gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis“, – pažymėjo A. Palionis.

Žemės ūkio ministras teigė, kad ankstesniais laikais iš karvės per metus geriausiu atveju būdavo primelžiama apie 3–4 t pieno. Šiandien tokios genetikos karves laikantis ūkis būtų pasmerktas žlugti. Dabartinės sąnaudos ir konkurencinė kova, pasak A. Palionio, vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir bendrojoje rinkoje. Mūsų šalyje bendras primilžis dar nepasiekęs Europos Sąjungos (ES) vidurkio, yra apie 8 t. O Danijoje, Vokietijoje per metus iš karvės vidutiniškai primelžiama po 13 t pieno. Be to, kai mažas produktyvumas, gyvulys išnaudojamas gerokai ilgiau. Kai produktyvumas didelis, gyvulio organizmas gerokai greičiau sensta. Tai, žemės ūkio ministro nuomone, natūralūs procesai, nes taip nutinka ir žmonėms, kurie patiria didelį fizinį krūvį. Jie greičiau pasensta, netenka sveikatos, negu tie, kurie gyvena ir dirba optimaliu gyvenimo ritmu.

„Man kyla visokių minčių po „Tuščių narvų“ įrašo. Siūlyčiau jiems pasižiūrėti dokumentinį filmą „Pasaulis be karvių“. Gal suras atsakymus?“ – redakcijai  tvirtino A. Palionis.

Ganyti ant pliko lauko?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkui Jonui Vilioniui „Tuščių narvų“ teiginiai apie neva industrinėse fermose alinamus ir kankinamus gyvulius pirmiausia kelia pasipiktinimą. „Lenkijoje bekoną užaugina per tris mėnesius. Viskas priklauso nuo šėrimo. Industrinėse fermose, rimtuose ūkiuose karvės gauna geriausio raciono maistą. Gyvuliams užtikrinamos puikiausios sąlygos – įrengtos gulyklos, ventiliacija, turi kur pasikasyti nugaras, nusivalyti. Karvės laisvai vaikšto po fermas, vasarą išleidžiamos į mociono aikšteles. Kažin ar būtų geriau, jei gyvuliai ganytųsi ant pliko lauko arba žiemą ėstų šiaudus, duotų per dieną kokius 3 l pieno ir gyventų 20 metų“, – ŪP aiškino J. Vilionis.

LPGA tarybos pirmininkui nesuprantamas teiginys apie neva industrinėse fermose kankinamas karves. Pasak J. Vilionio, karvės nemelžiamos per prievartą, su krauju pienas neištraukiamas. Kiek ir ko karvė suėda, su malonumu iš to prigamina pieno, tiek ir atiduoda. „Vieni laiko žalmarges karves, kurios per parą duoda apie 25 l pieno. Nyderlandų ir vokiškų veislių karvių šeimininkai iš vienos karvės per parą primelžia daugiau, iki 35–40 l. Išeitų, kad vienos karvės skriaudžiamos, o kitos – ne? Skaniai ir sočiai ėsdama, patogiai gyvendama, karvė atsidėkoja pienu. Ūkininkas tikrai nelaikys mažai pieno duodančios karvės. Tad ką su ja daryti?“ – retoriškai klausė ŪP pašnekovas.

Pats ūkininkaujantis LPGA tarybos pirmininkas siūlė teiginių apie gyvulių alinimą ir kankinimą autoriams atvažiuoti pas jį į ūkį ir savo akimis pamatyti, kokiomis geromis sąlygomis telyčios auginamos dvejus metus, kokiu maistingu pašaru šeriamos iki brandos. Tuos dvejus metus iš telyčių J. Vilionis teigia nieko negaunantis, o įdedantis – labai daug. Pieno supirkimo kainos dabar – labai žemos. Ūkininkas turi pagaminti pieno litrą už 10 centų.

„Visokių dalykų gali prigalvoti. Ir kiek moterys vaikų turėtų gimdyti, ir kiek skruzdėlių bevaikščiodamas takais gali sumindyti. O jei žmogus karvės nematęs, šneka bet ką. Dar už tokius šnekėjimus ir pinigų gauna. Bet pamirštama, kad tik ūkininkas žino, kaip jam geriausia ūkininkauti, kad nebankrutuotų. Kažin kokios kalbos kiltų, jei į parduotuves atėję žmonės rastų tuščias lentynas, kuriose anksčiau buvo pieno produktai?“ – pastebėjo J. Vilionis.

Kalba patys už save

Kaip didieji pieno ūkiai rūpinasi savo gyvuliais, pavyzdžiai kalba patys už save.

Bebrujų k. (Radviliškio r.) duris galvijams atvėrė „Agrokoncerno grupės“ didžiausias ir moderniausias karvių fermų kompleksas Europoje, į kurį lapkričio mėnesį jau atvežtos pirmosios telyčios. Pieno gamybos veikla „Ateities ūkyje“ pradėta pirmąjį šių metų ketvirtį. UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis ŪP tvirtino, kad fermų komplekso statybos jau baigtos. Liko tik paskutiniai darbai montuojant įrangą. Šiuo metu fermų komplekse laikoma iki 600 melžiamų karvių ir apie 1 000 veršingų telyčių, 24 veršeliai.

„Procesai vyksta nenutrūkstamai. Per šį mėnesį iš telyčių sulauksime dar iki 80 veršelių, kitą mėnesį – jau per 100, o gegužę – netoli 300 prieauglio. Gretos gausėja ir gausės. Visiškai 4,5 tūkst. melžiamų karvių bandą (su užtrūkusiomis) planuojame suformuoti iki kitų metų rugpjūčio mėn. Galbūt prekiausime ir veršingomis telyčiomis dėl galimo jų pertekliaus. Bendrai bandoje turėtų būti iki 10 tūkst. galvijų“, – vardijo D. Medžiuolis.

Didžiuliame fermų komplekse gyvuliai laikomi palaidi. Yra įrengtos gilios guoliavietės, kreikiamos durpėmis, dėl struktūros įmaišant ir šiek tiek šiaudų. Automatiškai užsidaro užuolaidos, įsijungia ventiliatoriai. Per karščius, kai gyvuliams atsivėsinti nebeužtenka vien ventiliacijos, prie šėrimo tako veiks laistymo sistema. Ant gyvulių bus purškiamas vėsus vanduo, kad karvės kuo mažiau jaustų stresą dėl karščio.

„Norime, kad per parą gyvulių melžimas truktų ne ilgiau valandos, kad trumpesnis būtų varymas melžtis ir pats procesas. Gyvulys turi gyventi savo gyvenimą. Šiuo metu 100 vietų melžimo karuselėje visos karvės „apsisuka“ maždaug per 2,5 val.“, – pažymėjo UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei. 

Kompleksas, pasak D. Medžiuolio, planuotas toks, kad pirmiausia gyvuliui būtų gerai, kad nenukentėtų jo produktyvumas. Tik trečią–ketvirtą laktaciją karvė pasiekia savo pieno „piką“, ką apskritai gali duoti per visą savo gyvenimą. „Agrokoncerno grupės“ fermų komplekse karvės bus laikomos ne mažiau trijų laktacijų. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos veterinarijos akademija, siekiant kuo labiau užtikrinti gyvulių sveikatingumą, genetiką, pašarų kokybę, tvarumo rodiklius, emisijų mažinimą. Todėl, D. Medžiuolio tvirtinimu, pieno ūkis yra iš dalies prižiūrimas ir mokslininkų.

„Su rimtomis problemomis, vystydami savo verslą, nesusiduriame. Tik jaučiame gyvulininkystės specialistų trūkumą, kaip ir, tikėtina, dauguma mišriųjų ūkių. Jaunimas nelabai palankiai vertina darbą fermose. Yra dar ir likusių stereotipų, kad esą fermose – mėšlas, smarvė ir šakės, dirbti prie gyvulių nėra nei gražu, nei modernu. Mes šiuos įsitikinimus palengva laužome, pritraukiame ir jaunimo“, – ŪP tvirtino pašnekovas.

Į „Agrokoncerno grupės“ karvių kompleksą yra investavusi AB „Rokiškio sūris“. Bendrovės žaliavinio pieno supirkimo direktorius Ramūnas Vanagas pažymėjo, kad modernioje fermoje yra daug investuojama į gyvulių gerovę.

Karvių senelių namai

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.