Vaikų atostogos be ligų: kaip išvengti enterovirusų?

– Gydytoja, kas yra enterovirusai ir kodėl apie juos dažniau girdime šiltuoju metų laiku?

– Enterovirusai – tai didelė virusų grupė, galinti sukelti įvairias ligas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pasibaigus žiemos sezonui, mažėja gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų, tačiau gamtoje pradeda aktyviai cirkuliuoti kiti virusai, kurie taip pat gali sukelti karščiavimą, viduriavimą ar odos bėrimus. Enterovirusai yra vieni iš jų. Lietuvoje sergamumas jais pradeda augti pavasarį, o piką pasiekia vasarą ir rudenį.

– Kaip šie virusai plinta? Ar lengva jais užsikrėsti?

– Užsikrėsti enterovirusais gana lengva, nes jie plinta įvairiais kasdieniais būdais. Dažniausiai – nuo žmogaus žmogui kosint ar čiaudint, taip pat per nešvarias rankas, užterštus paviršius, maistą ar vandenį. Virusas į organizmą patenka per burną, todėl rankų higiena yra esminė. Ant rankų jis išlieka tol, kol jos nėra nuplaunamos.

Enterovirusai gali būti aptinkami vandens telkiniuose, ypač užterštuose ar stovinčiame vandenyje, taip pat viešuose paplūdimiuose ar netinkamai prižiūrimuose baseinuose. Jie gali išlikti ir ant neplautų vaisių bei daržovių.

Patekęs į aplinką, virusas yra gana atsparus: ant paviršių gali išlikti valandas ar net dienas, o vandenyje – dar ilgiau.

Dažniausiai užsikrečiama vaikų kolektyvuose, viešose vietose ar namuose, jei slaugomas sergantis asmuo. Sergantysis labiausiai užkrečiamas pirmosiomis ligos dienomis, tačiau virusą gali platinti dar kurį laiką – net ir pasijutęs geriau.

– Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia vaikams?

– Dažniausiai pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas, sloga, bendras silpnumas. Taip pat gali atsirasti ir virškinimo sutrikimai – pykinimas, viduriavimas.

Vaikams būdinga rankų, pėdų ir burnos liga – bėrimai delnuose, pėdose ar burnoje. Taip pat gali pasireikšti herpetinė angina su pūsleliniais bėrimais gerklėje.

Būtent bėrimų ir virškinimo sutrikimų derinys yra vienas iš būdingesnių enterovirusinės infekcijos požymių. Rečiau pasitaiko ir rimtesnių komplikacijų – meningitas, miokarditas ar encefalitas.

– Kada tėvams reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

– Jei vaikas karščiuoja ilgiau nei tris dienas, atsisako gerti skysčius, tampa vangus, apatiškas, nebenori žaisti ar skundžiasi stipriais galvos skausmais, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ženklas, kad liga sunkesnė arba vystosi komplikacijos.

– Kokią pagalbą pacientams teikia Klaipėdos universiteto ligoninė?

– KUL teikia visapusišką pagalbą visai šeimai – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Čia dirba gydytojai pediatrai ir infekcinių ligų specialistai, konsultuojantys ambulatoriškai ir gydantys sudėtingesnius atvejus.

Ligoninėje veikia Vaikų infekcinių ligų skyrius, kuriame mažieji pacientai gydomi kartu su mamomis. Tai svarbu mažųjų emocinei savijautai ir sveikimui.

– Ar yra specifinis gydymas nuo enterovirusų?

– Specifinio gydymo nėra. Gydomi simptomai. Svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, poilsį ir, jei reikia, mažinti temperatūrą. Daugeliu atvejų liga praeina savaime.

– Kaip tėvai gali apsaugoti vaikus, ypač per pavasario atostogas?

– Pagrindinė apsauga – higiena. Labai svarbu reguliariai plauti rankas su muilu, nevalgyti neplautų vaisių ir daržovių, vengti nevirinto vandens.

Taip pat reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais, o namuose – dažniau valyti paviršius, žaislus, telefonus. Svarbu mokyti vaikus neliesti burnos ar nosies neplautomis rankomis.

Linkėčiau, kad pavasario atostogos būtų ne tik smagios, bet ir saugios. Net ir paprasti kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti ligų.

Klaipėdos universiteto ligoninės informacija