Valdas Adamkus: „Ūkininkai pasielgė taip, kad būtų išgirsti“

Pavyko ar ne, dar matysim

Buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas ir praeityje žinomas JAV aplinkosaugininkas V. Adamkus, ŪP paklaustas, ką galvoja apie ūkininkų protestą ir traktorius pačioje sostinės širdyje, atsakė: „Galvoju, kad jie (ūkininkai – red.) ieškojo geriausio kelio, kaip atkreipti į save dėmesį, ir jį rado. Jei yra problemų, kurių nežinau aš, bet žino jie, ir jas žinodami vis kreipiasi į atsakingas institucijas, laukdami atsakymų ir sprendimų, bet nesulaukia, todėl pasielgė taip, kad būtų išgirsti, kad į juos atkreiptų dėmesį.“ Paklaustas, ar ir jis galvoja, kaip buvo plačiai skelbta iki šio protesto, neva suvažiuos kaimas, traktoriais gadins Gedimino prospekto grindinį, nors nežino ko nori, kai ir kitiems yra blogai, V. Adamkus paskubėjo paneigti: „Ne, ne – viskas priešingai! Pagalvojau, kad mūsų ūkininkai keičia išvaizdą, laikyseną, atvyko gerai apsirengę, gerai pasiruošę kalbas, traktoriai (akcijai ir įvaizdžiui – red.) pridėjo svorio... Džiugu, kad ūkininkas nebeįsivaizduojamas kaip koks atsilikęs, nekultūringas, nežinia, ką darantis, vien su sena technika dirbantis žmogus.“ O ar šia protesto akcija pavyko pasiekti rezultatų, pasak V. Adamkaus, dar pamatysime.

Padėjo sau ir Lietuvai

Dviejų Lietuvų susidūrimas sostinėje ant Gedimino prospekto grindinio parodė, kad Lietuva vis dėlto viena. Dalis vilniečių žemdirbių idėją atvykti protestuoti su traktoriais iš pradžių vertino skeptiškai ar priešiškai, šaipydamiesi. Vėliau nuomonė ėmė keistis... Gerėjančią nuostatą apie protestą ir ūkininkus lėmė kelios priežastys. Viena jų: ūkininkai elgėsi itin pagarbiai, geranoriškai, mielai bendravo su visais, kas norėjo išgirsti apie jų rūpesčius ar tik apžiūrėti daugeliui iš arti nematytą šiuolaikišką techniką. Antroji: geriau susipažinę su protestuotojų reikalavimais, net ir sostinės gyventojai suprato, kad iš esmės ūkininkai savo jėgomis susiorganizavo ir kovoja už daugeliui (ne tik žemdirbiams) žalingų valdžios sprendimų švelninimą ar panaikinimą. Kovoja ūkininkai, tačiau jų sėkmės atveju laimės ir kitų visuomenės grupių atstovai. Kaip pavyzdį paminėsime nuo šių metų drastiškai pakeltą akcizą už suskystintas naftos dujas. Ironiška, bet tas pabrangusias suskystintas naftos dujas būstui šildyti ir maistui gaminti naudoja ir didelė dalis Vilniaus namų ūkių bei verslų.

Tiek Vilniaus, tiek regionų gyventojams (taip pat verslininkams ir ūkininkams) pirmiausia buvo uždrausta naudoti mazutą, paskui jau ir akmens anglį, todėl dažnas (kur nėra pakankamos galios elektros įvadų ar elektra yra per brangi) įsirengė suskystintomis naftos dujomis kūrenamas šildymo sistemas. Nekalbant apie tai, kad net ir Vilniuje daug namų ūkių šias dujas naudoja valgiui gaminti. Ir naudos ateityje, nes ne tik sostinėje, bet ir regioniniuose miestuose ir miesteliuose toli gražu ne visos gatvės ir kvartalai prijungti prie gamtinių dujų vamzdyno dėl prastai išvystytos infrastruktūros. Taigi gyventojams ir verslui (o ne tik ūkininkams) 304,1 Eur/t viršijantis akcizas smogė skaudžiai. Būtent ūkininkams pavyko pasiekti, kad tokio dydžio akcizas (kokio nėra nė vienoje kitoje pasaulio valstybėje arba yra žymiai mažesnis) būtų naikinamas. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketina taisyti padarytas klaidas ir inicijuoti akcizo naftos dujoms tarifą sumažinimą iki 41 Eur.

Apie reikšmę nacionaliniam saugumui

Skaitant daugelį pareiškimų apie šlapžemių ir pievų ypatingą svarbą, susidarė įspūdis, kad visas Lietuvos gyvenimas orientuotas į amžinos ir nepajudinamos taikos idėją bei perspektyvą. Geopolitinės realijos ir žinios apie būtinybę ruoštis galimam kariniam konfliktui, Suvalkų koridoriaus galimai blokadai tarsi aplenkia net išsilavinusių lietuvių sąmonę. Kaimo žmogus, žemės ūkio produktų gamintojas kartais suprantamas tik kaip pelno bet kokia kaina siekiantis niokotojas ir teršėjas. Ir kad ūkininkų, kaip ir apskritai žemės ūkio, Lietuvoje gali nebūti. Ūkininkų protesto dieną socialiniame tinkle paskelbta ir išsilavinusio žurnalisto nuomonė, kad traktoriai užstos trumpiausią kelią į LIDL, kuriame galima nusipirkti pigesnio pieno iš Lenkijos ir kitų produktų. Tuo pat metu visais įmanomais žinių sklaidos kanalais pranešama, kad priešo taikinys būtų Suvalkų koridorius, o priešo tikslas – Lietuvos ir kitų Baltijos šalių blokada, atskyrimas nuo likusios Europos dalies.

Siekdami visiško objektyvumo, pakalbinome Kyjivo (Ukraina) gyventoją Olgą Derevianko. „Kai 2022 m. vasarį prasidėjo didelio masto puolimas prieš Ukrainą, priešas pirmiausia naikino sandėlius su maisto produktais, maisto produktų parduotuves, minavo laukus ne tik dėl savo saugumo, bet ir tam, kad laukai taptų netinkami ūkininkauti. Maisto produktai yra vienas iš pagrindinių priešo taikinių, nes kuo greičiau ateina badas, tuo lengviau valstybę ir jos žmones palaužti, – ŪP kalbėjo moteris. – Kai vyko Kyjivo puolimas, parduotuvėse maisto produktų praktiškai nebuvo. Mes, tie, kurie likome mieste, visas turėtas atsargas, produktus, žiemai pasiruoštus konservus atidavėme kariams ir tiems, kas kartu su jais gynė šalį. Iš principo reikia turėti kažką savo, bet, kai vyksta karas, skraido raketos, užminuota daug žemių, tenka prašyti pagalbos iš kitų valstybių. Štai mano mama turi truputį žemės, augindavo produktų sau, nes jai tai patinka. Dabar tai labai padeda ir pačioms, ir daug produktų perduodame į frontą, daug renkame pagalbos mūsų kariams.“ Jei būtų šalies blokada ir nebūtų jokių galimybių atsivežti maisto iš užsienio (ypač, kai šalis mažesnė už Ukrainą), kiekvienas žemės lopinėlis, didesni ir mažesni ūkiai bei ūkininkai gali tapti išsigelbėjimu.

Į klausimus redakcijai atsakė ir Ukrainoje išminuotoju bei išminavimo instruktoriumi dirbantis lietuvis Rimas Armaitis. „Kare, ypač fronte, kaimiečiai mums labai padeda. Visu pirma, informacija. Antra, nei bankomatų, nei prekybos centrų ar mažų parduotuvių nėra, elektros nėra, naudojami tik grynieji pinigai. Tad būtent iš kaimo žmonių perkame lašinius, kiaušinius, duoną ir panašiai. Nors nemažai jie atneša ir duoda patys dykai, nes mes valome jų laukus, kai turime laisvo laiko, nuo minų, nesprogusių sviedinių, raketų... Jie leidžia mums ir apsistoti šiltai, ir degalais padeda, nes fronte degalinių nėra. O ir apskritai, kai sugenda mūsų technika, padangą nuleidžia, partempia, padeda remontuoti, – pasakojo išminuotojas. – Antai vienam kaimo žmogui į daržą nukrito raketa ir nesprogo. Jis bijojo net namo pareiti. Manęs prie kelio tykojo gal savaitę, kad padėčiau. Mes jo ir kitų kiemuose nukenksminome raketą ir nesprogusį sviedinį. O už tai gavome kiaušinių, dešros, žalumynų, duonos visai savaitei. Man, kaip senam opininkui, tie sausi maisto daviniai jau buvo kaip peilis.“

R. Armaitis redakcijai tvirtino, kad Kupojanske, apšaudomame miestelyje, likę labai mažai vietinių, nes aplink verda pragaras. Bet turgus ir kioskai dirba tik už kelių kilometrų nuo fronto... „Lietuvoje mažai kas supranta, koks yra karas, kaip ten viskas vyksta, tad vertina kaip Holivudo filmus, – kalbėjo R. Armaitis. – Čia, priešingai nei kine, rimtai šaudo ir kartais pataiko. Ūkininkai, kurie turi technikos, ir apkasus kartais padeda iškasti, ir rąstų suteikia. Beje, labai daug ūkininkų yra „Teroboronoje“, tai kaip mūsų Šaulių sąjungos atitikmuo.“

Ko bijo smulkieji ūkininkai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.