Valdžia į Lietuvą jau kviečia „alternatyvių baltymų startuolius“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neseniai oficialiai pasigyrė, kad Amsterdame (Nyderlandai) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Baltymų gamybos ateitis“ su įvairių šalių politikos formuotojais, ekspertais, verslo ir mokslo atstovais aptarė alternatyvių baltymų rinkos perspektyvas ir plėtrą Europoje.

„Alternatyvūs baltymai turi didelį potencialą, kurį privalome išnaudoti. Tai svarbu tiek mažinant maisto gamybos poveikį aplinkai ir saugant biologinę įvairovę, tiek užtikrinant maisto sistemų atsparumą, saugumą. Tvarios maisto sistemos yra ateitis. Pastaraisiais metais inovacijos atvėrė daug naujų galimybių, tad turėtume ir toliau investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti sektoriaus plėtrą šalyje. Esame numatę reikalingas priemones ir veiksmus, tarp jų – pritraukti specializuotą tarptautinį akceleratorių, kuris padėtų augti alternatyvių baltymų srities startuoliams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Konferencijos metu ministrė esą taip pat pristatė Lietuvos gyvybės mokslų potencialą ir pakvietė Nyderlandų įmones investuoti į alternatyvių baltymų sektorių mūsų šalyje. Lietuva aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su lyderiaujančia alternatyvių baltymų srities šalimi – Nyderlandais. Šių metų pavasarį Inovacijų agentūra pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo su Nyderlandų asociacija „Cell Agriculture Europe“.

„Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas ir įgytos kompetencijos leis įgyvendinti iniciatyvas, kurios prisidės prie spartesnio sektoriaus augimo mūsų šalyje ir padės Lietuvai integruotis į tarptautines vertės grandines“, - teigiama ministerijos pranešime.

Alternatyvūs baltymai – tai baltymai, išgaunami iš naujų arba netradicinių šaltinių, siekiant papildyti arba pakeisti tradicinius gyvūninės ir augalinės kilmės baltymus žmonių mityboje.

„Alternatyvių baltymų rinka augs, nes vis daugiau vartotojų rinksis tvarius ir sveikus maisto produktus. Agromaisto sektorius yra atsakingas už maždaug trečdalio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pavyzdžiui, vienas kilogramas jautienos sukuria apie 60–70 kg šių dujų. Be to, gyvulininkystei reikalingi dideli žemės plotai, dėl to kertami miškai. Taip pat eikvojami gamtiniai ištekliai, tokie kaip vanduo. Vyriausybės turi imtis lyderystės skatinant pokyčius ir perėjimą prie tvarių maisto sistemų. O alternatyvūs baltymai yra tvaresnis būdas. Nors šiuo metu tai vis dar brangus procesas, bet auga investicijos į šią sritį. Turime sukurti reguliacinę aplinką, kuri būtų palanki inovacijoms ir tuo pat metu užtikrintų kuriamų produktų kokybę ir saugumą“, – aiškina ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į praktikuojančius ūkininkus, kad jie pareikštų savo nuomonę apie tokias „inovacijas“ ir maisto alternatyvas.

Komentarai

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas:

„Pirmiausia, šitai ministrei reikėtų pasakyti, kad tegul mažiau šneka, nes kuo daugiau šneka, tuo dažniau prisišneka arba nusišneka... Visą šitą „alternatyvių baltymų“ vajų vertinčiau kaip tam tikrą madą – čia lygiai tas pats, kaip mums bruka genderizmo idėjas, tai dabar žmonėms brukama skėrių maisto banga. Dabar visa tai bandoma įbrukti, aiškinant, kad tai yra labai geras ir sveikas dalykas. Tačiau tikiu mūsų lietuvių sveiku protu ir manau, kad Lietuvoje jiems sudėtinga bus šitą madą įgyvendinti, nes lietuviai yra iš prigimties konservatyvūs žmonės, be to mūsų tauta labiau laikosi senųjų tradicijų, susiformavusių įpročių. Kita vertus, esame šiaurinė šalis, pas mus ir klimatas atšiauresnis, todėl mūsų žmonėms labiau reikia pavalgyti lašinių, o ne skėrių... Todėl jiems kol kas sunkiai sekasi pratinti mūsų žmones prie „naujovių“, tačiau stebint tokią agresyvią politiką bei „tvarumo“ propagandą, manau, kad visko čia gali būti – gali tiesiog pradėti dėti šias „naujoves“ į maisto produktus ir vartotojas neturės alternatyvos arba turės jų labai mažai ir pradės keisti savo įpročius. To akivaizdžiai ir siekiama. Tačiau aš būčiau už laisvę rinktis: kas nori, tegul valgo skėrius, o kas nori, tegul valgo mėsą – veršieną, vištieną ar triušieną. Taip turėtų būti, o ne dirbtinai kišama per šitą propagandą... Be abejo, visi mes darome poveikį aplinkai, juk pasaulyje yra 7 milijardai žmonių ir visiems reikia pavalgyti. Bet pažvelkime į gyvūnijos pasaulį: štai net aplinkosaugininkai pripažįsta, jog elnių yra per daug, o juk elnias yra toks pats žoliaėdis, kaip ir karvė ar jautis, turi tokią pačią virškinimo sistemą, tačiau apie tai niekas nekalba – visa ta „tvarumo“ propaganda nutaikyta tik į žemės ūkį“.

...Stebint tokią agresyvią politiką bei „tvarumo“ propagandą, manau, kad visko čia gali būti – gali tiesiog pradėti dėti šias „naujoves“ į maisto produktus ir vartotojas neturės alternatyvos arba turės jų labai mažai ir pradės keisti savo įpročius. To akivaizdžiai ir siekiama". (Ignas Hofmanas)

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, vienas iš ūkininkų protestų organizatorių Martynas Puidokas:

„Aš į tai žiūriu kaip į tikslą perskirstyti maisto rinką. Tie vadinami „alternatyvūs baltymai“ ar kiti „alternatyvūs maistai“ agresyviai skverbiasi į mūsų rinką ir tam tikslui yra pasitelkiami politikai. O politikai, be abejo, gali daryti įtaką rinkos perskirstymui tiek įstatyminiais aktais, tiek įvairiais potvarkiais. Ar vartotojas to nori? Kiekvienas vartotojas balsuoja savo pinigine ar mokėjimo kortele. Tačiau visada galima imtis įvairių gudrybių – štai ne taip seniai kilo skandalėlis, kai tokių ‚alternatyvių“ produktų buvo galimai įmaišyta į duoną – tokiu atveju mažom raidelėm su kažkokiu koduku užrašoma labai neaiškiai, kad štai skėrių ar sumaltų lervų dedama tiek ir tiek... Vargu, ar vartotojas pastebės tokius užrašus. Žinoma, tokia rizika egzistuoja. Juk mūsų politikus smarkiai veikia lobistai. Jeigu jie turi tikslą „prastumti“ savo skėrius, pakankamai lėšų, tuomet pirmiausia prasideda propagandinė kampanija žiniasklaidoje, atitinkamai bandomi nuteikti vartotojai, sukuriant teigiamą tokių naujų produktų foną, o lygiagrečiai vyksta darbas su politikais. Ir kartais jie pasiekia norimą rezultatą – čia visko gali būti, priklauso nuo ketinančių pakeisti maisto rinką finansinių galimybių. Aišku, jie dabar vengia tiesiai-šviesiai įvardinti, kad bus čia vežami skėrių ar lervų miltai, todėl vadina tai „startuoliais“. Bet mes žinome tuos startuolius ne vien maisto rinkoje – pastaruoju metu jie pasižymėjo ne itin teigiamai, ypač finansiniai „startuoliai“. Paaiškėjo, kad tai yra tik lėšų pritraukimo įrankis, o po to seka logiškas bankrotas ir vėl viskas užsikuria iš pradžių... Todėl tai yra labai rizikinga avantiūra ir aš labai atsargiai žiūrėčiau į tokias „inovacijas“...“.

...Juk mūsų politikus smarkiai veikia lobistai. Jeigu jie turi tikslą „prastumti“ savo skėrius, pakankamai lėšų, tuomet pirmiausia prasideda propagandinė kampanija žiniasklaidoje, atitinkamai bandomi nuteikti vartotojai, sukuriant teigiamą tokių naujų produktų foną, o lygiagrečiai vyksta darbas su politikais." (Martynas Puidokas)

Parengė Ričardas Čekutis