Valgomas sodas – nauja apželdinimo kryptis

Žmonės iki šiol nustemba, kai svečioje šalyje atranda valgomus augalus ten, kur tikėtųsi ko nors dekoratyvinio. Ar tai būtų metro aukščio rozmarinas Italijoje prie senos pilies, ar kompozicija iš rūgštynių ir vienmečių gėlių prie Stokholmo karalių rūmų – mums vis dar tai atrodo neįprasta. „Nebūtinai reikia rinktis – gražu ar valgoma. Valgomi augalai gali būti gražūs!“ – sako kraštovaizdžio dizainerė Joana Bakūnė.

---

Giedrė RYMEIKĖ

Šiame gėlyne augančias puikiąsias rausvažiedes ežiuoles, pankolius, žemuoges, artišokus, krapus, citrinžolę, saulėgrąžas, lapinius burokėlius, paprastojo putino uogas galima ir valgyti.

Grožis ir nauda vienoje lysvėje

Nuo senų laikų žmonės pirmiausia augindavo tai, ką galėdavo suvalgyti ar panaudoti buityje. Žemė buvo vertinama ir retas ryždavosi rinktis augalus tik grožiui. Tiek gausybė prieskonių ir daržovių vienuolynų sodeliuose, tiek vaisius subrandinantys apelsinmedžiai didikų oranžerijose buvo skirti ne vien grožiui. Tiesa, skirtumas buvo, kam sode teikiama pirmenybė – grožiui, kur tarp gėlių būdavo auginami ir naudingi augalai (javų laukas arba daržovių vagos).

Kuo žmogus turtingesnis, tuo daugiau nenaudingų augalų galėjo sau leisti – ekonomikai kylant, maisto stygiui mažėjant, suprato, kad daržo augalai – negražūs, sodinami toliau nuo žmonių akių, o reprezentacinėje zonoje vieta tiems, kurie reikalauja tiek pat darbo, bet džiugina išvaizda. „Ar neprimena sovietmečio, kai salonas ir šventinis servizas skirti kartą per metus ateinantiems svečiams, o šeima gyvena kituose kambariuose ir kasdien valgo iš prastesnių indų?“ – retoriškai klausia J. Bakūnė.

Ji įsitikinusi, kad toks požiūris senokai atgyvenęs. Dabar pasaulyje vyrauja tvaraus vystymosi, ekologijos idėjos, todėl maisto auginimas savame sklype – jau seniai ne tik skurdžiau gyvenančių užsiėmimas. „Nėra priežasties, kodėl negalėtume derinti grožio ir naudos, o sode sodinti gražius ir skanius augalus. Dekoratyvinis valgomų augalų sodas – viena aktualiausių šiandienių kraštovaizdžio kūrimo tendencijų – iš esmės yra tik šiuolaikine pasaulėžiūra praturtintas ir atgaivintas senovinis požiūris, kurio laikėsi mūsų seneliai ir proseneliai“, – pasakoja kraštovaizdžio dizainerė.

Krapai taip pat gražūs – natūralistiniuose gėlynuose jie gali pakeisti populiariąsias laukines morkas. Ežiuolės – darželio puošmena, bet jos dar ir vaistažolės, naudojamos šaknys, žied­lapiai. Pasižymi antibakteriniu, organizmą stiprinančiu poveikiu.

Tinka ribotoje erdvėje

„Valgomų augalų sodas praverčia, kai norisi daržo ir gėlyno, bet vietos abiem neužtenka. Puikiai galima suderinti greta gėlių pasodinus daržovių ir tikrai neatrodys prasčiau, priešingai – pagyvins gėlyną nematytomis faktūromis. Derlių iš savo kiemo nuimsite nejausdami darbo darže, nes daržo nėra!“ – dar vieną pranašumą įžvelgia specialistė.

Dekoratyvinėje zonoje kai kurie augalai gali būti mažiau derlingi nei lysvėse, bet net ir tokiu atveju daržovių pirksite mažiau – šiek tiek sutaupysite, o kieme nuskintos bus šviežios. Su valgomais augalais galėsite supažindinti šalia bėgiojančius mažylius.

„Jei teikiate pirmenybę savo išaugintam maistui, tvarumo ir natūralumo idėjoms, ši apželdinimo kryptis padės išreikšti savo vertybes ir asmenybę, – pastebi pašnekovė. – Juk ir siekiame, kad namai, aplinka, kiemas ne tik atrodytų puošniai praeiviams ar paštininkui, bet kasdien ir mums primintų, kokie esame iš tiesų.“

Būtinas sprendimas

Norintiesiems praturtinti dekoratyvines zonas valgomais augalais, želdinių dizainerė pataria nebijoti – tai gerokai lengviau nei atrodo. Visi daržo augalai gali būti dekoratyvūs – jau nustojome bijoti dekoratyvinių kopūstų, kuo blogesnės paprastesnės daržovės?!

„Ketinant sodinti dekoratyvinį valgomą sodą, pirmiausia būtina nuspręsti, koks bus jo tikslas. Jų gali būti daug: taupymas daržovėms ir prieskoniams; švieži ir ekologiški prieskoniai ir daržovės; vaikų supažindinimas su valgomais augalais, sveika mityba ir iš kur atsiranda produktai; mados, tendencijos ir saviraiška. Tai nulems pasirinkimą. Jei norite užauginti kuo daugiau maisto, sprendimai bus kitokie nei siekiant savo darželiui suteikti madingų kulinarinių akcentų“, – pastebi dizainerė.

Pirmieji žingsniai

Valgomo sodo projektavimas nesiskiria nuo kito dekoratyvinio želdyno planavimo, todėl pirmiausia reikia nuspręsti, kiek vietos skirsite, kokios formos bus želdynų plotai, kuo atskirsite nuo vejos. „Skirtumas, kad rinksitės kuo daugiau valgomų augalų – nuo jūsų priklausys, ar norėsite vien valgomų, ar paliksite kelis dekoratyvinius, ar dekoratyvinių augalų gėlyną papildysite keliais valgomais augalais, iškaišiodami juos tarp gėlių“, – komentuoja specialistė.

Ji pastebi, kad priešingai, nei sodindami darže, vertinsite ir dekoratyvumą – rinksitės, kad augalai būtų valgomi, augtų tame pačiame dirvožemyje, jiems tiktų tas pats drėgnumas, apšviestumas, derėtų faktūros, aukščiai, spalvos, tekstūros, kad jie nestelbtų vieni kitų, o kartu harmoningai atrodytų ir puoštų.

Valgomos gėlės

Iš tolo švytinti raudonoji monarda puikiai tinka arbatai.

Daugelis darželio gėlių yra valgomos. J. Bakūnė rekomenduoja darželyje auginti ir vaistažolių – jų arbata padės susirgus arba tiesiog papildys racioną. Vartojant vaistažoles, būtina pasitarti su gydytoju.

Kad būtų lengviau, želdinių dizainerė pateikia gražių valgomų gėlių ir žydinčių augalų nebaigtinį sąrašą.

Vaistinė šventgaršvė (Angelica archangelica) – salierinis augalas, populiarus Skandinavijoje, naudojamas saldumynams ir likeriams gaminti. Lietuvoje įeina į „Trejų devynerių“ trauktinės sudėtį, maistui naudojamos šaknys, jauni stiebai, sėklos. Skėčio formos žiedynai itin pageidaujami natūralistinio stiliaus želdynuose.

Monardos (Monarda) – itin populiarus notrelinis augalas, auginamas madinguose gėlynuose dėl grožio. Ypač vertinga arbata, kurią iš raudonosios monardos (M. didyma L.) žiedų virė dar Amerikos indėnai. Jei auginate monardą, bet nesate ragavę jos žiedų arbatos – pamėginkite! Paieškokite informacijos apie gydomąsias savybes.

Medetkos (Calendula) – dar viena vaistažolė, kurią mūsų močiutės mielai augino tiek dėl grožio, tiek dėl naudos! Medetkų yra įvairiausių veislių: nuo tradicinės oranžinės iki persikinės, nuo įprastinės iki pilnavidurės žiedo formos. Jos nereiklios, ilgai žydi ir labai naudingos.

Erškėčiai (Rosa rugosa) – yra tiek nuo­stabių erškėčių veislių, kad šie vešlūs krūmai noriai auginami vien dėl dekoratyvumo. Žmonės vertina ir žiedų kvapą, erškėčių vaisiai – labai vitaminingi. Kartais verdama ir uogienė, yra net dėl vaisių auginamų erškėčių veislių. Kulinarijoje naudojami ir jų žiedlapiai – rožių žiedlapių uogienė yra garsus rytietiškas delikatesas. Maistui naudojami ir kai kurių damaskinių rožių žiedlapiai, taigi net veisiant rožyną, galima užsiauginti kažką skanaus!

Saulėgrąžos (Helianthus) – kas nėra lukštenęs paprastosios saulėgrąžos sėklų! Tai įprastas kaimo daržų augalas. Kodėl jo neauginti ir kaimiško stiliaus sodybos dekoratyvinėje dalyje? Saulėgrąžai giminingas geltonai žydintis topinambas (Helianthus tuberosus), augantis turbūt visur, o jo gumbai garsėja kaip labai sveiki ir maistingi.

Rabarbarai (Rheum palmatum) – niekam nereikia aiškinti, kuri šio augalo dalis valgoma, tačiau rabarbarai visai gražiai žydi. Jų žiedai – raudonos šluotelės, todėl šį augalą galima drąsiai sodinti natūralistiniuose darželiuose.

Nasturtės – taip pat dažnai dėl grožio auginamas, bet retai valgomas augalas. Jauni lapai ir žiedai naudojami salotoms, o nesubrendusias sėklas marinuoja ir jomis keičia kaparėlius. Didžiosios nasturtės (Tropaeolum majus) vertinamos stiprinant organizmą, saugantis nuo peršalimo ligų.

Viendienės (Hemerocallis specines) – pasak gurmanų, žiedai ir pumpurai valgomi tiek švieži, tiek kepti tešloje. Reikia įsitikinti, kad skonis patinka, veislių skoniai skiriasi. Viendienės maistui naudojamos ir Lietuvoje.

Vaistinis šalavijas, o už jo laiškiniai česnakai, rožės, gojiniai šalavijai. Spalvoti lapiniai burokėliai sėjami netgi didmiesčių parkuose.

Fantazijai ribų nėra!

Dekoratyvūs daugelis prieskoninių augalų: bazilikai, rozmarinai, krapai, raudonėliai, šalavijai, daugybė rūšių mėtų, taip pat laiškiniai česnakai ir svogūnai. Laiku nenuskinti laiškiniai česnakai žydi itin gražiai, juos galima sodinti gėlyno pakraščiuose, nes nėra aukšti.

Tikroji naujiena gėlynuose – daržovės: salotos, artišokai, raudonieji ir lapiniai kopūstai, žiediniai kopūstai ir brokoliai, valgomoji ybiškė, įvairūs moliūgai, paprikos ir pomidorai. Net miestų viešųjų erdvių želdynuose išpopuliarėjo spalvingos rūgštynės ir lapiniai burokėliai. Jau kelis sezonus tai madinga! Žemuogės ar braškės gali puikiai pasitarnauti kaip žaliasis mulčias, norintiesiems egzotikos tiks rausvai žydinčios šiaurinės katuogės.

Bet kokį želdyną gali puikiai papuošti tradiciniai ir netradiciniai vaismedžiai! Ne veltui daugelis naujakurių linkę palikti senas obelis – ne tik dėl vaisių, bet ir dėl grožio. „Japonai dievina sakuras, bandome jas sodinti ir mes. Kuo blogesnės mūsų tradicinės vyšnios ir slyvos, nuostabiai žydintys persikai, abrikosai, migdolai? Ta pati baltų žiedų jūra, o rudenį – ir vaisiai. Vaismedžių ir formų yra įvairių – nuo mažesnio augumo iki koloninių ir glaustašakių“, – apie platų pasirinkimą kalba J. Bakūnė.

Žiedais ir vaisiais džiugins ir šermukšniai, sedulos, šeivamedžiai, medlievos, ieškantieji mažesnių krūmelių, gali rinktis svarainius, agrastus, serbentus, šilauoges. Ant koto augantys skiepyti serbentai ir agrastai derės mažiau nei įprastinės formos krūmai, tačiau jie itin dekoratyvūs ir tiks net labai reprezentacinėms erdvėms.

Jeigu sodyba erdvesnė, yra pavėsio, galima sodinti įvairius riešutmedžius, egzotiškai atrodančius šilkmedžius, kurių vaisiai ir sveiki, ir labai skanūs. Jei reikalingi vijokliai – yra ir valgomų! Tai aktinidijos, vynuogės, vienų mėgstami, kitų ne – apyniai, jų spurgai rudenį taip pat gana dekoratyvūs.

 

Joanos Bakūnės nuotraukos ir vizualizacija

2022.08.24

Susijusios temos - skaitykite: valgomi augalai, augalai arbatai, daržovės, dekoratyvios daržovės, šiuolaikiškas želdynas