Valgomasis sausmedis: jaunystės uoga

Valgomasis sausmedis, dar vadinamas melsvauogiu sausmedžiu (Lonicera caerulea f. Edulis), tokį vardą gavo dėl sutrūkinėjusios, tarsi sausos žievės. Jis žinomiausias atšiauriuose Šiaurės pusrutu­lio kraštuose: Kamčiatkoje, Komandorų, Kurilų salose, Čiukotkoje. Ten natūraliai auga paupiuose, krūmynuose, tundroje ir miškuo­se. Vertinami ir žiedai pavasarį (Altajaus krašte tai vienas pagrindi­nių medingų augalų), ir į mėlynes panašios uogos, dėl vitaminų turtingos sudėties pramintos jaunystės uogomis.

Valgomojo sausmedžio nereikėtų painioti su paprastuoju sausmedžiu (Lonicera xylosteum), kuris Lietuvoje auga natūraliai – jo raudonos, ser­bentus primenančios uogytės labai nuodingos. Vitaminų gausa pasižymi tik valgomojo sausmedžio rūšys ir veislės!

Pražysta pats pirmas

M. Makauskienė pasakoja, kad val­gomieji sausmedžiai tapo labai aktualūs dabar, kai žmonės susidomėjo sveika mityba ir vitaminais, kurių gausa pasižymi šio vaiskrūmio uogos. Jomis gydoma ne tik avitaminozė, bet ir skrandžio bei žarnyno ligos. Sako, kad jos tinka diabetikams ir sergant nervų sistemos ligomis. Nusiskynę ir susidžiovinę kelis sausmedžio lapus arbatai, žiemą turėsite puikų antiseptiką, vartojamą sergant an­gina gerklei skalauti. Be abejo, gydantis bet kokiomis naminėmis priemonėmis, pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju, tačiau uogas drąsiai valgyti, jei nesate joms alergiški.

Krūmas auga lėtai iki 150–200 cm aukš­čio ir 180–200 cm pločio, priklausomai nuo veislės ir genėjimo. Sausmedis dera 20–25 metus. Uogos nedidelės, tamsiai mėlynos, pailgos, su mažomis sėklytėmis (panašiai kaip šilauogės). Jų savybės skiriasi priklausomai nuo veislės, tačiau visos jos turi vitaminų ir mikroelementų. Be to, šio krūmo nepagąsdinsi šalta žie­ma – jis išgyvens ir –50 °C temperatūrą bei nereikalaus jokių ypatingų auginimo sąlygų. Sodinamas taip pat kaip mums įprasti serbentai ar agrastai.

Tai šiaurinis augalas, išgyvenantis ir poliarinės nakties sąlygomis, todėl jo augimo sąlygos kiek kitokios nei vietinių vaiskrūmių. Jo vegetacijos laikotarpis labai trumpas. Valgomasis sausmedis žydi labai anksti – pats pirmasis.

„Užpernai mūsų sausmedžiai žydėjo, kai lauke buvo –4 °C“, – pasakoja Marita. Krūmai dar be lapų apsipila geltonais varpeliais. Uogos irgi labai ankstyvos – augindami sausmedį, jo uogas ragausite anksčiau nei žemuoges. „Tačiau trumpa vegetacija turi ir trūkumų – jau rugpjūčio pabaigoje krūmai neišvaizdūs (lapai paru­duoja, krinta), todėl nesodinkite jų labai matomoje vietoje“, – pataria specialistė.

Lepinti nereikės

Valgomasis sausmedis, kaip ir kiti vaiskrūmiai, neaugs visiškame smėlyje ar visiškame molyje – sodinant reikėtų ne­pagailėti komposto. Taip pat jis netoleruos stipraus užmirkimo. Augs tiek saulėje, tiekdaliniame šešėlyje, tik trūkstant šviesos, uogos bus rūgštesnės. Visiškame šešėlyje sausmedžiui nebus gerai – nesulauksite uogų. Humusinga dirva, saulėta vieta, saikinga drėgmė – štai ir visos sąlygos, kad sausmedis augtų gerai.

Sausmedžio pomedį naudinga porą kartų per metus apiberti kompostu arba mulčiuoti, kad ir nupjauta žole – palaikant stabilią drėgmę, apatinis mulčio sluoksnis pūva ir augalas gauna trąšos. Piktžolių aplink neturėtų būti, ypač pirmuosius 6 metus.

Genėti reikėtų iškart nuskynus uogas – nupjauti nepatogias, į žemę atsirėmusias šakas, kad nauji ūgliai iškart formuotųsi ant kitų šakų. Rudenį ir pavasarį saus­medžiai negenimi, nes uogos dera ant antramečių ūglių.

Sodinti geriausia rudenį, kadangi pava­sarį vegetacija prasideda labai anksti. Bijoti, kad iššals, neverta, – jie labai atsparūs šalčiui. Tiesa, kaip ir daugelį augalų, taip ir sausmedžius galima sodinti visą sezoną, jeigu jie augo vazone.

Būtina nepamiršti, kad krūmai kryž­madulkiai – tai reiškia, kad geriau sodinti kelis netoli vienas kito. „Nereikia bijoti pasisodinti skirtingų veislių – jos visos žydi maždaug vienu metu“, – pataria medelyno savininkė.

Kas ragavo, tas augina

Dažnai žmonės bijo pirkti sausmedžius, kai būna matę tokį senais laikais pas mo­čiutę kaime. Šių neveislinių sausmedžių uogos mažytės, rūgščios ir karčios. Tačiau šiuolaikinės veislės – kitokios. Netgi tos, kurias galima būtų apibūdinti kaip rūgš­tesnes, yra skanios.

Kita priežastis, dėl kurios žmonės svarsto, ar tokio krūmo reikia, – uogų kiekis. Tiesa, sausmedis ne itin derlingas – nuo vieno krūmo galima nuimti tik apie 3 kg uogų, tai yra triskart mažiau nei nuo šilauogių. Be to, uogas gana sunku skinti mašininiu būdu, kai kurios veislės tam visai netinkamos. Kitaip tariant, sausmedis nėra pramoninis medis. Tai medis, skirtas pasidžiaugti, paskanauti, paįvairinti meniu pirmomis uogomis.

Dar viena priežastis, dėl kurios grei­čiausiai dar neauginate sausmedžio – jei nesate sveikuolis, tikriausiai apie jį nieko negirdėjote. Iš tiesų, jie nėra labai derlingi, o ir uogų skynimas mažai našus: jei per 4 valandas priskini 6 l, – tai labai daug. Būtent todėl šių uogų retai kada rasime turguje ir parduotuvėje, o jei ir rasime – jos bus labai brangios. Todėl žmonės dažnai jų nepažįsta, neragavę ir neturi poreikio tokiam vaiskrūmiui.

Veislių ypatumai

„Į Lietuvą sausmedžiai atkeliavo iš Rusijos Tolimųjų Rytų – kaip tik dėl to daugelis mūsų medelynuose randamų jų veislių išvestos rusų selekcininkų“, – teigia M. Makauskienė.

Skirtingų veislių uogos vitaminų turi tiek pat. „Kitoks tik jų skonis – vienos saldes­nės, kitos rūgščiai kartesnės“, – pasakoja medelyno savininkė ir primena, kad uogas būtina skinti tik visai sunokusias, tamsiai mėlynas. Jei skinsime nors kiek žalias, bus labai rūgščios, nes turi daug vitamino C – ne veltui valgomojo sausmedžio uogos liaudies medicinoje buvo naudojamos gydyti skorbutą ir avitaminozę!

Dar vienas dalykas, kuris priklauso nuo veislės, – patogumas skinti mechaniniu būdu. Norint sausmedžio uogas skinti ne rankomis, reikia gerai susipažinti su veislių savybėmis. Kai kurių veislių uogos linkusios byrėti. Šios kombainu skinamos lengviau. Kitos – ilgiau laikosi ant krūmo ir nuo jo nenubyra, tokias sunku nuskinti mašininiu būdu. Uogos įsitaisiusios tarp lapukų kekėmis po 3–5. Kai kurios turi kotelius – šios taip pat skinamos lengviau. Kitos visai prilipusios prie kamieno – ski­nant trykšta. Todėl, sodinant sausmedžius didesniais kiekiais, veisles dera rinktis ypač atidžiai. Verslui geriausiai tinka ‘Morena’, ‘Vojtek’ veislės.

„Negaliu išskirti vienos mėgstamiau­sios veislės, visos savaip geros, kiekviena turi pranašumų ir trūkumų. Kiekvienas renkasi, kas jam labiau patinka“, – sako M. Makauskienė. Iš įdomesnių galima išskirti pačias saldžiausias ‘Zoika’, ‘Aurora’, ‘Rebeka’, stambiauoges ‘Doč Velikana’, ‘Vojtek’, lengviausiai skinamas – ‘Morena’, ‘Siniczka’, ‘Lebeduška’, ‘Duet’.

Ką pasigaminti?

Dažniausiai valgomasis sausmedis auginamas dėl vitaminų, o jų daugiausia – neperdirbtose uogose, tad reikia stengtis valgyti kuo daugiau šviežių. „Šiais metais iš dviejų sausmedžių uogų rūšių gaminau vyną. Tikiuosi, bus skanus. Labai graži tamsi spalva, primenanti juoduosius ser­bentus“, – šypsosi augintoja. Ji sako, kad uogos tinka džiovinti, virti uogienes arba šaldyti. Tik primena, kad dėl vitamino C šaldytos uogos būna labai rūgščios, todėl šaldant verta apibarstyti nors truputėliu cukraus.

Dauginimas

Sausmedžius galima dauginti sėjant uogose esančias sėklas. Taip pat dažnai dauginami žaliaisiais auginiais kaip ši­lauogės. Jei norite krūmo sau, dauginkite atlankomis kaip serbentą – šaką prispaudus prie žemės, per sezoną ji išleidžia šaknis. Tokiu būdu iš vieno krūmo mėgėjiškai galima išauginti keturis.

Verta pasaugoti

Pagrindinė valgomųjų sausmedžių liga – miltligė, kaip ir ąžuolų ar vynuogių. Sunokusias uogas dievina strazdai. „Jie išlesa taip švariai, kaip žmogus nenu­skins – net nuo žemės susirenka. Šalia nokstančios medlievos jų taip nežavi. O į sausmedį įsisukęs strazdas iš jo neišlenda, kol neišlesa visų uogų – kartais net miega krūme, o atsibudęs lesa toliau“, – juokiasi M. Makauskienė.

Ji sako, kad kol kas nepasirūpino tinkleliais savo 500 sausmedžių krūmų, nes manė, uogų užteks visiems. Tačiau dabar planuoja įsigyti dangų – paukščių padaryti nuostoliai tikrai žymūs.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Maritos Makauskienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.