Valstybė smūgiuoja veislininkystei – atsikrato įmonių

Ūkininkų balsas išnyko tyruose

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių organizacijų atstovai ne kartą yra pastebėję, kad noras privatizuoti veislininkystės įmones buvo toks didelis, jog nekreipta dėmesio į jokius pagrįstus aiškinimus, argumentus ir siūlymus sudaryti sąlygas šias specifines ir žemės ūkiui svarbias įmones įsigyti patiems žemdirbiams. Šie taip pat ne kartą yra akcentavę, kad privatizavimas bus istorinė klaida ir milžiniškas smūgis veislininkystei ir gyvulininkystei. Bet jų balsas, perspėjantis, kad nacionalinės veislininkystės, kitaip nei genetinę medžiagą kuriančių ir platinančių privačių kompanijų, interesai turi būti grįsti ne vien pelno siekimu, išnyko tyruose.

Šias įmones į privatizavimą palydėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) auditas, po kurio konstatuota, kad „Panevėžio veislininkystės“, „Šilutės veislininkystės“ ir „Kiaulių veislininkystės“ veikla nėra finansiškai tvari ir stabili, o vadovai neturi veiklos gerinimo planų.

Šių įmonių tikrinimo uoliai ėmėsi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tam, kad įmonės būtų pasiųstos po aukciono plaktuku, neprieštaravo ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Tad procesas pajudėjo: Turto bankas paskelbė, kad vasario 28 d. įvyks valstybei priklausančių įmonės „Panevėžio veislininkystė“ akcijų pirmasis viešas aukcionas. Pradinė akcijų pardavimo kaina – 375 tūkst. Eur. Neilgai trukus vyks ir „Šilutės veislininkystės“ aukcionas, valstybė kratosi ir genofondines avis laikančios bendrovės „Genetiniai ištekliai“. 

Laukia aukciono

Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ interneto tinklalapyje nurodoma, kad nuo 1992 metų veikianti įmonė organizuoja veislinių gyvūnų parodas, aukcionus, teikia galvijų karantinavimo paslaugas Lietuvos ir užsienio gyvulių augintojams. Maždaug prieš 8 metus buvo atnaujinti pastatai ir įrengta galvijų karantinavimo bazė, kalbėta, kad čia bus lyg gyvulių importo-eksporto vartai. Atnaujintas ir kitas padalinys – Algirdiškio parodų bazė.

Tai jau gali būti tik istorija. Įmonė jau nebevykdo jokios veiklos, laukiama aukciono. Abu įmonės padaliniai yra strategiškai patogioje vietovėje: parodų centras įsikūręs visai šalia kelio Panevėžys–Šiauliai, čia pat yra geležinkelio atkarpa, karantinavimo bazė – greta autostrados Vilnius–Panevėžys ir „Via Baltica“ magistralės. Tai gali būti patrauklu verslui, tačiau ar atsiras pirkėjas, kuris norėtų tęsti buvusią veiklą?

„Pernai įmonė parodų nerengė, o gyvulių karantinavimo veikla buvo pristabdyta, nes veterinarijos specialistai tikrino ir rado pažeidimų. Paskui veikla buvo atkurta, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje vėl sustojo, nes gyvuliai daugiausia buvo vežami per Rusiją, Baltarusiją į Kazachstaną, Uzbekistaną. Tad tik tvarkėme dokumentus, atlikome akcijų perleidimą Turto bankui“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „Panevėžio veislininkystės“ direktorius Andrius Bielinis, pridūręs, kad jis daugiau nei prieš metus pakeitė buvusį vadovą ir atėjo tvarkyti teisinių reikalų ir formalumų. Jis sakė, kad dabar, kai jau žinoma objekto pardavimo kaina, reklamuosiąs ir agituosiąs, kad patys žemdirbiai pirktų ir tęstų veiklą: „Turtas nesuniokotas, geros būklės, kad ir rytoj galima atidaryti bazės vartus ir vežti gyvulius karantinuoti. Ir parodų centras tvarkingas.“

Dirba pelningai, bet privatizuos

„Šilutės veislininkystė“ taip pat laukia aukciono plaktuko dūžio, po kurio paaiškės, ar kas nors nori pirkti šį objektą ir ką ten veiks. „Įmonė gyvuoja, dirbame pelningai, bet esame atiduoti Turto bankui, kuris ruošia procedūras privatizavimui. Preliminariai kalbama, kad jei ne šį, tai antrąjį ketvirtį turi būti paskelbtas aukcionas. Nežiūriu taip pesimistiškai, įmonė galės gyvuoti, aišku, jeigu atsiras tinkamas pirkėjas“, – sakė dabartinis šios įmonės vadovas Gediminas Lapinskas, pridūręs, kad tikisi, jog įmonę nupirks asmenys, susiję su mėsinės galvijininkystės sritimi.

Primename, kad UAB „Šilutės veislininkystė“ Lietuvoje yra vienintelė licencijuota kontrolinio penėjimo stotis, atliekanti grynaveislių mėsinių veislių buliaus palikuonių įvertinimą pagal penėjimosi ir mėsines savybes.

Sudėtinga varžytis aukcione

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas (LŽŪT), Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas (LJGGA) Virgilijus Urbonavičius sakė, kad šios organizacijos nepritarė veislininkystės įmonių privatizavimui, ne vienerius metus buvo dėstomi argumentai, kad taip būtų griaunama veislininkystė ir gyvulininkystė, tačiau ir ŽŪM, ir parlamentarams tai buvo nė motais – jie, matyt, orientavosi į kitus motyvus.

„Mūsų ūkininkai dar nėra pajėgūs kaip vakariečiai įsigyti tokių įmonių, išlaidos būtų pernelyg didelės. Jeigu bus parduotas gyvulių karantinavimo centras, po kurio laiko valstybei gali tekti ieškoti vietos tam reikalui atkurti, nes tokios paslaugos reikalingos. Yra privačių karantinavimo punktų, bet tokios paskirties ir tokio lygio, kaip buvo „Panevėžio veislininkystėje“, nėra. Ten vyko ir veislinių gyvūnų parodos, kur buvo rodomi veislininkystės pasiekimai. Jeigu šių objektų neliks, bus labai gaila“, – redakcijai konstatavo V. Urbonavičius. Jis išreiškė viltį, kad veislininkystės įdirbis neturėtų prapulti ir kad į įmonių privatizavimo sąlygas turbūt įrašyta, jog veikla turi būti tęsiama.

ŪP Turto banko pasiteiravo, ar aukciono jau laukiančios „Panevėžio veislininkystės“ įmonės pardavimo sąlygose yra įtrauktas įpareigojimas pirkėjams bent tam tikrą laiką tęsti esamą įmonių veiklą. Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius patikino, kad jokių įpareigojimų pirkėjams nėra numatyta: „Mes kreipėmės į ŽŪM ir klausėme, ar šiam pardavimui keliamos papildomos sąlygos dėl veiklos, ir gavome neigiamą atsakymą, ministerija nenurodė jokių sąlygų.“

Tad jeigu verslas susidomės parduodamu parodų centru ir karantinavimo baze, ten galės kurtis bet kokie verslai: lentpjūvės, autoservisai ir t. t.

Prašė išsipirkti per ilgesnį laiką

Buvęs „Panevėžio veislininkystės“ vadovas Nerijus Gricius mano, kad parodų centras Algirdiškyje  gali būti įsigytas kitoms reikmėms, o gyvulių karantinavimo baze susidomėjimo greičiausiai nebus: „Kitoje kelio pusėje yra Panevėžio laisvoji ekonominė zona, kur yra lengvatų verslui. Ten kur kas geriau kurtis, bet mažai kas naudojasi. Jeigu ten nėra aktyvumo, kas benorės čia ką nors veikti.“

Jis priminė, kad žemdirbiai norėjo, jog veislininkystės objektų privatizavimas vyktų kitu keliu, prašė valstybės sudaryti jiems sąlygas palaipsniui įsigyti tas įmones, kaip tai buvo padaryta Estijoje. „Ir dabar būtų tokių entuziastų grupė, kuri norėtų įsigyti įmones, bet vienu metu sumokėti didelius pinigus nėra galimybių. Prašėme leisti išsipirkti per 10 metų, kūrėme schemas, tai buvo galima padaryti, bet valdžios planai, matyt, kiti. O Estijoje ūkininkų asociacija valdo apie 80 proc. veislininkystės veiklos, deja, ŽŪM mums tokių galimybių nenorėjo sudaryti“, – redakcijai  apgailestavo buvęs įmonės direktorius.

Svarbiau traktorius ar veislinis darbas?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 12, 2023 m. sausio 28 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.