Valstybės biudžetas: subalansuotas biurokratams?

Pinigų žemės ūkiui mažėja

2024 m. patvirtinti asignavimai žemės ūkiui siekia 1 mlrd. 277 mln. eurų. Tačiau 2025 m. planuose matome jau mažesnius skaičius – 1 mlrd. 255 mln. eurų. O 2026 m. planuose žemės ūkio biudžetas dar apkarpomas – iki 1 mlrd. 86 mln. eurų. 2027 m. plane asignavimai žemės ūkiui išlieka tokie patys, kaip ir 2026 m.

Tiesa, kitais metais pagal projektą 38,4 mln. eurų pridedama vadinamosioms pažangos priemonėms: „Nustatyti ir įdiegti į gamybą tvarios žemės ūkio gamybos ir perdirbimo principus, užtikrinant produktyvumą ir konkurencingumą vietos ir eksporto rinkose“ ir t. t.

Aplinkosaugos srityje didžiausią dalį lėšų 2025 metais siūloma skirti pastatams atnaujinti bei modernizuoti – 454,1 mln. eurų. Klimato kaitos programos priemonėms įgyvendinti siūloma skirti 61,1 mln. eurų. Aplinkos stebėsenos, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės, hidrometeorologinės informacijos teikimo priemonėms siūloma skirti 54,9 mln. eurų, vandentvarkos, nuotekų tvarkymo ir potvynių rizikos, aplinkos apsaugos ir vandens išteklių valdymo projektams – 40,3 mln. eurų, saugomų teritorijų sistemai, kraštovaizdžiui atkurti, gyvūnams prižiūrėti – 30,8 mln. eurų, žemėtvarkos, geodezijos ir kartografijos priemonėms įgyvendinti – 23,7 mln. eurų.

Eksperto nuomonė

Specialiai „Ūkininko patarėjui“ tokius valdžios planus pakomentavo LLRI ekspertas Ernestas EINORIS, teigiantis, jog biudžetas turėtų atitikti deklaruojamus prioritetus ir užtikrinti efektyvų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą, tačiau „ateinančių metų biudžetas nėra subalansuotas“.

– Kodėl manote, jog biudžetas nesubalansuotas?

– Pirmiausia, vaiko pinigai ir socialinės išmokos nedirbantiems didinamos rekordiniu tempu – 26 proc., o deklaruojamiems prioritetams – gynybai ir švietimui – daug lėčiau. Pirmą kartą per keletą metų nedidinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, skatinantis žmones įsilieti į darbo rinką.

– Bet juk biudžete numatyta didinti socialines išmokas bedarbiams, vadinasi, bus rūpinamasi sunkiau besiverčiančiais žmonėmis, o tai ypač aktualu kaimo vietovėse, kur darbo vietų nėra daug. Gal valdžia čia kaip tik ir mato tą balansą, kurio neįžvelgiate jūs?

– Ketvirtadaliu didinamos socialinės išmokos nedirbantiems gali dar labiau sumažinti paskatas likti darbo rinkoje arba į ją sugrįžti, aštrinti darbuotojų trūkumo problemą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, jau dabar Lietuva yra vienintelė šalis narė, kurioje įsidarbinus ir praradus įvairias išmokas, realios asmens pajamos į rankas gali ne paaugti, bet sumažėti. Tokia socialinė politika skatina žmones iškristi iš darbo rinkos ir tuština valstybės biudžetą. Ketvirčiu didinamos pašalpos šią problemą dar labiau paaštrins.

– Kokius matote didžiausius biudžeto trūkumus ar minusus?

– Esminis pateikto biudžeto trūkumas – neskiriama dėmesio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo efektyvumui. Nueinanti Vyriausybė pirmą kartą rengė biudžetą ne vieniems, o trejiems metams – tai yra unikali galimybė sukurti prielaidas atsisakyti perteklinių administracinių paslaugų ir besidubliuojančių funkcijų. Šiuo metu, dėl geopolitinės situacijos įmonėms ir toliau patiriant neapibrėžtumą, ieškant tvarių finansavimo šaltinių krašto saugumui didinti, tai itin svarbu. Suprojektuojant nuosaikesnį valstybės aparato išlaidų didinimą 2026–2027 metams, ateinanti Vyriausybė būtų priversta imtis viešojo sektoriaus optimizacijos, taip sukurdama finansinius šaltinius tikriesiems prioritetams finansuoti, nedidinant mokesčių. Visgi, biudžeto projekte spaudimas optimizuotis nesukurtas, nes finansavimą įvairioms įstaigoms siūloma sparčiai didinti ir tolimesniais metais.

Nueinanti Vyriausybė pirmą kartą rengė biudžetą ne vieniems, o trejiems metams – tai yra unikali galimybė sukurti prielaidas atsisakyti perteklinių administracinių paslaugų ir besidubliuojančių funkcijų. (...) Visgi, biudžeto projekte spaudimas optimizuotis nesukurtas, nes finansavimą įvairioms įstaigoms siūloma sparčiai didinti ir tolimesniais metais.

– Kitaip sakant, valdžia ir toliau bus priversta tratinti pinigus biurokratiniam aparatui išlaikyti? Ką dar galėtų pataisyti mūsų senieji parlamentarai, prieš perduodami valdžią naujam Seimui?

– Svarbiausia biudžeto projekto korekcija, kurios turėtų imtis Seimo nariai, yra sukurti finansines prielaidas valstybės valdų sutvarkymui: optimizuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių, užtikrinti, kad įstatymai nedidintų neapibrėžtumo įmonėms ir gyventojams, kad investuoti į gerovės kūrimą būtų paprasta ir greita. Išlaidas socialinėms išmokoms ir viešajam administravimui derėtų didinti ženkliai mažesniu tempu ir susifokusuoti į prioritetines sritis.

– Mus itin domina žemės ūkis. Kodėl ten mažėja finansavimas?

– Nes Vyriausybė deklaruoja tris prioritetus – gynyba, žmonių pajamų didinimas ir investicijos, tačiau iš tikrųjų pagrindinis prioritetas yra socialinė apsauga, kaip matome iš biudžeto sandaros. Įvairioms išmokoms siūloma papildomai skirti šimtus milijonų, tuo tarpu išlaidas gynybai ketinama išlaikyti stabiliame 3 proc. BVP lygyje. Žemės ūkis, kaip matome, į prioritetų sąrašus nepatenka, o dėl baigiamų įsisavinti kaimo plėtros programos lėšų, žemės ūkio finansavimas 2026 m. mažės 200 mln. eurų. Nors skolos auga, vyriausybė nesvarsto, kaip efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Viešasis sektorius dirba taip, kaip visada, nėra aiškių tikslų, kurie rodytų, kaip viešosios įstaigos galėtų taupyti arba efektyviau panaudoti pinigus. Pinigai vis dar skirstomi „kaip visada“, net jei jų trūksta būtiniausioms sritims.

Žemės ūkis, kaip matome, į prioritetų sąrašus nepatenka, o dėl baigiamų įsisavinti kaimo plėtros programos lėšų, žemės ūkio finansavimas 2026 m. mažės 200 mln. eurų.

– Kaip pavyko pasiekti tikslus, įrašytus į pernai metų biudžetą? Nes kyla įtarimų, jog tie „prioritetai“ bei deklaruojami tikslai yra labiau popieriniai, nei realūs – štai gražiai surašome juos preambulėje, o tikrovė visada niūresnė.

– Šiame biudžeto projekte nėra informacijos apie praėjusių metų rezultatus. Jei nežinome rezultatų, negalime tinkamai formuoti biudžeto – būsimų pajamų ir išlaidų – kitiems metams. Be to, kitų metų biudžete kai kurie tikslai yra nukreipti ne į naudą gyventojams, o į neaiškius procesinius veiksmus, kuriuos atlieka valstybės tarnautojai. Pavyzdžiui, kur pinigus leis savivaldybės? Biudžete apie tai informacijos nėra. Nors savivaldybių biudžetai auga itin sparčiai, nėra aiškios informacijos, kaip tie pinigai paskirstomi skirtingoms sritims, kokių tikslų siekiama. Štai, jei ūkininkas ar verslininkas negali atsiskaityti, kaip panaudojo lėšas, jam tai gali reikšti nemalonumus. Tai galioja ir savivaldybėms – jos turėtų būti skaidresnės.

Parengė Ričardas Čekutis