Valstybės rezervas paliktas likimo valiai

Žada keisti

Dėl netinkamo valstybės rezervo sudarymo ir tvarkymo dabartinė valdžia kaltina ankstesniąją. Situaciją bus bandoma taisyti į pagalbą pasitelkus ūkininkus, iš kurių tiesiogiai bus perkami maisto produktai, o artėjant jų galiojimo pabaigai, jie bus perduoti nepasiturintiesiems. Dabar atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis.

Valstybinio audito ataskaitoje teigiama, kad valstybės rezervas yra vienas svarbiausių valstybės saugumo garantų, naudojamas ekstremaliųjų situacijų ar krizių metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį. VK atliktas auditas parodė, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus ir yra nepagrįstas jų valdymo planuose numatytais scenarijais. Esama rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą.

VK auditas, skirtas įvertinti, ar sudarytos tinkamos sąlygos ir suformuotas valstybės rezervas, buvo atliktas ir anksčiau – 2017 m. Tuomet VK vertino valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimą individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai. Deja, rekomendacijos tinkamam valstybės pasirengimui per 8 metus taip ir nebuvo įgyvendintos.

Nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti skirta 12,6 mln. Eur. Rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – medicinos, maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių atsargos. Audito metu nustatyta, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi 660 valstybės rezervo atsargų pozicijų ir jų kiekių bei nenustatė terminų, iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to ir reikalauja teisės aktai. Neapibrėžus visiems galimiems didelės rizikos pavojams būtino valstybės rezervo dydžio ir sudėties, nesudaromos tinkamos sąlygos jam pagrįstai planuoti, kaupti ir kontroliuoti. Maisto atsargos kaupiamos beveik aklai.

Kilus grėsmei valstybės saugumui, valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 val. gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybių administracijos. Tačiau šis modelis nėra įteisintas – auditas parodė, kad savivaldybių administracijos šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.

Auditas taip pat atskleidė valstybės rezervo kaupimo trūkumus. Dauguma Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo sukaupimo užduočių 2021–2024 m. nebuvo įvykdytos. Dėl to 2024 m. nepanaudota 37 proc. asignavimų, iš jų 25 proc. panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.

Valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis. Šis maisto produktų kaupimo būdas grindžiamas mažesniais kaštais, nes, kaupiant atsargas fiziškai, valstybė turėtų skirti finansavimą atsargoms įsigyti, transportuoti, sandėliuoti, administruoti ir atnaujinti. Vis dėlto šis būdas pasirinktas neatlikus kaštų ir naudos analizės.

Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių, taip pat neužtikrinant atsargų laikymo decentralizacijos. Todėl, kilus pavojui, dalis valstybės rezervo atsargų gali būti užterštos, prarastos arba tapti neprieinamos. Siekiant spręsti šias problemas, parengta medicinos atsargų saugojimo vietų decentralizavimo koncepcija, suplanuota pastatyti naujus sandėlius civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti. Auditas parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų užtikrinti valstybės rezervo atsargų pristatymą į panaudojimo vietas. Todėl, kilus pavojui, atsargos gali nepasiekti gavėjų arba būti pristatomos pavėluotai. Iki šių metų pabaigos Vyriausybė suplanavo sudaryti centralizuotų susisiekimo paslaugų teikimo sutartis, kurios užtikrintų, kad, kilus pavojui, logistikos paslaugos būtų teikiamos laiku.

VK pateikė 16 rekomendacijų ištaisyti per ne vienus metus susikaupusias spragas. Koordinavimas patikėtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui. Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis pranešime teigė, kad per artimiausią pusmetį bus suplanuoti darbai, kaip efektyvinti sistemą. Dalis šio audito ataskaitos yra įslaptinta.

Nusikalstamas aplaidumas?

Po VK paskelbtų išvadų dėl valstybės rezervo sudarymo ir tvarkymo, viešojoje erdvėje pasipylė įvairūs komentarai. Premjerė Inga Ruginienė savo socialinio tinklo paskyroje teigė, kad 2020–2024 m. rezervu aplaidžiai rūpinosi konservatorių Vyriausybė. „VK auditas atskleidė itin prastą rūpinimąsi valstybės rezervu – dar vieną konservatorių Vyriausybės palikimą, kurį dabar tenka tvarkyti šiam Ministrų kabinetui. Auditas parodė, kad ypač 2021–2024 m. valstybės rezervu buvo rūpinamasi „pro pirštus“. Tuometinė valdžia ir pagrindinė valstybės rezervo atsargų tvarkytoja neįvykdė didžiosios dalies nustatytų atsargų kaupimo užduočių“, – tvirtino I. Ruginienė.

Socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius kirto dar stipriau. Jo teigimu, iškilus krizei, valstybė negalėtų pasirūpinti savo žmonėmis, nes nesukaupta didžioji dalis būtinųjų atsargų, neapibrėžti terminai, neparengta logistika. Tai, pasak M. Sinkevičiaus, ne šiaip klaida, o nusikalstamas aplaidumas. „Valstybės rezervas bus pildomas pagal realias grėsmes, o ne pagal popierinius scenarijus. Bus aišku, kas atsakingas, kas ką daro ir kas prisiima atsakomybę už tai, kas įvyko“, – pažymėjo socialdemokratų partijos lyderis ir pridūrė, kad bus pradėtas tyrimas, kodėl šis aplaidumas buvo toleruojamas metų metus.

Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, pasak Socialdemokratų partijos lyderio, Lietuva turėjo ruoštis blogiausiam scenarijui. „Karas Ukrainoje turėjo tapti tuo momentu, kai visa valstybės sistema privalėjo pradėti veikti kaip skruzdėlynas – susitelkti, planuoti, apgalvoti kiekvieną žingsnį ir ruoštis net blogiausiam scenarijui. Tačiau taip neįvyko. Valstybės rezervas, vienas kertinių mūsų saugumo elementų, metų metus buvo paliktas likimo valiai“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Į mestus kaltinimus sureagavo buvusi premjerė Ingrida Šimonytė: „Tiek kiek aš ir mano vadovauta Vyriausybė buvom atsakingi už valstybės rezervo būklę 2024 m. gruodžio pradžioj, taip už esamą būklę atsakinga dabartinė valdžia, kuri į valdžią atėjo ne vakar.“

Tiesiai iš ūkininkų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.