Valstybės žemės valdymas – lyg karšta bulvė

Privalumai ir trūkumai

Seimo rudens sesijoje bus svarstomos AM parengtos Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos, pagal kurias visa valstybinė žemė būtų perduodama savivaldybėms. Vyriausybė tam jau pritarė.

Laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis Vyriausybės posėdyje sakė, kad vietos savivaldai perdavus ir kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę (dabar savivaldybės valdo miestų ir miestelių valstybinę žemę), bus sustiprintas vietos savivaldos savarankiškumas ir regionai, be to, tai leis mažinti biurokratinę naštą ir greičiau atlikti su žemės nuoma ir panauda susijusius procesus. „Be to, po šio įstatymo įsigaliojimo sandorius sudarys ne savivaldybės taryba, o meras. Dabar tarybos pergrūstos klausimų apie žemę, tai labai stipriai apsunkina visus procesus, dėl to stabdomos ir investicijos, ir ūkinė veikla“, – siūlomus pokyčius pristatė P. Poderskis.

ŽŪM yra išreiškusi nepritarimą siūlymui, kad savivaldybėms būtų perduota kaimo gyvenamosiose vietovėse esanti valstybinė žemė. Tai motyvuojama tuo, kad ŽŪM interesas – racionalus žemės ūkio paskirties žemės valdymas, sąžiningos konkurencijos žemės ūkyje skatinimas ir siekis užkirsti kelią gamybos bei rinkos monopolizavimui.

Laikinasis žemės ūkio viceministras Andrius Palionis Vyriausybės posėdyje nepaneigė laikinojo aplinkos ministro išvardytų privalumų, tačiau akcentavo, kad savivaldybėms perdavus valdyti valstybinės žemės sklypus, valstybė realiai praras tam tikrą įtaką. „Atitinkamos geopolitinės situacijos metu, tai jau ir patyrėme, kai ieškojome sklypų strateginiams objektams, paprasčiau yra žiūrėti ir veikti ne savivaldybių, o valstybės lygiu. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad kaimiškosiose vietovėse dar nebaigta žemės reforma“, – dėstė A. Palionis.

Jis taip pat pabrėžė, kad ši Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl žemės ūkio ir maisto gamybos pripažinimo nacionalinės svarbos sritimi. „Suprasdami, kad savivaldybės daugiau orientuotos į urbanizaciją, pramonės plėtrą, nuogąstaujame, jog mažės dirbamosios žemės plotai“, – teigė laikinasis žemės ūkio viceministras.

Atsiras 60 tvarkų?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad tokį Vyriausybės ketinimą vertina labai skeptiškai. Jis priminė, kad jau nuo pirmos dienos, kai praėjusioje kadencijoje ŽŪM Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) atidavė kuruoti AM, tai tapo blogu ženklu. „Vaizdžiai galima būtų sakyti, kad ŽŪM liko be žemės ūkio paskirties žemės. Manau, kad tai buvo esminė klaida. O dabar AM nori atiduoti visą valstybinę žemę savivaldai, vadinasi, atsiras 60 tvarkų – tiek, kiek yra Lietuvoje savivaldybių“, – komentavo ŪP pašnekovas.

Anot jo, jeigu tokie planai virstų kūnu, kiltų abejonių, ar būtų užtikrinta bendra valstybės žemės turto valdymo ir naudojimo politika. Tokiu atveju gali iškilti papildomų problemų ir rūpesčių žemdirbiams.

Pažaidė ir atsikrato?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 2 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.