Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bus perduotos dvi funkcijos

Siekdama sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, NŽT intensyviai bendradarbiauja su VTPSI vadovybe dėl naujų funkcijų perdavimo.

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė, tai žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai žemę naudoja pagal žemės sklypo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų servitutų, ar vykdant ūkinę arba kitą veiklą saugomas dirvožemis, neužimama kita privati ar valstybinė žemė, nepažeidžiamos nustatytos žemės sklypų ribos, nenaikinami (negadinami) riboženkliai ir geodeziniai punktai, ar žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai imasi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, taip pat tikrinama, kaip laikomasi sutarčių, pagal kurias išnuomoti valstybiniai žemės sklypai.

Žemės naudojimo patikrinimai būna planiniai ir neplaniniai. Planiniai patikrinimai atliekami pagal iš anksto patvirtintą einamaisiais metais numatomų atlikti planinių žemės naudojimo patikrinimų sąrašą, o neplaniniai patikrinimai atliekami pagal asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galbūt padarytus žemės naudojimo pažeidimus, arba turint informacijos ir kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus, taip pat tikrinant, ar pašalinti anksčiau nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai.

Teritorijų planavimo dokumentų priežiūra

Kita funkcija – teritorijų planavimo dokumentų – žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų valstybinė priežiūra, yra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Įstatymas) ir kitais teisės aktais.

Teritorijų planavimo dokumentų (žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų) valstybinė priežiūra apima:

• teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą;
• teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą;
• privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikimą;
• asmenų prašymų, skundų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą;
• kitus Įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.

Pažymėtina ir tai, kad žemėtvarkos schema yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuris pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį gali būti valstybės, savivaldybės ir vietovės lygmens ir priskiriamas prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų.

Žemėtvarkos schemų uždaviniai gali būti: suskirstyti planuojamą teritoriją į zonas pagal žemės ūkio veiklos kryptis; nustatyti žemės ūkio veiklai tinkamas naudoti teritorijas; nustatyti nepalankias ūkininkauti teritorijas; nustatyti teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku; detalizuoti ar konkretizuoti gamtinį karkasą ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimus, susijusius su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu; numatyti melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikį; numatyti vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymą ir papildymą; suplanuoti ūkių žemės valdų išdėstymą ir plėtrą.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kaip vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas rengiamas siekiant kaimo gyvenamųjų vietovių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas. Šio dokumento tikslai gali būti: miškui įveisti ne miško žemėje; ūkio žemės valdai pertvarkyti; ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti ir suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

Kokiais žemėtvarkos klausimais piliečiai turės kreiptis į VTPSI?

Nuo naujų metų į VTPSI turės kreiptis žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų organizatoriai, teritorijos planavimo sąlygas rengiančios ir išduodančios institucijos, projektų rengėjai, projektus derinančios ir tvirtinančios institucijos, kiti asmenys, dalyvaujantys minėtų projektų rengimo procese. Žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliks VTPSI.

Paminėtina, kad iki šiol NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per metus patikrindavo apie 1 000 kaimo plėtros žemėtvarkos projektų.

Taip pat funkcijų perdavimas palies ir daugelį žemėtvarkos interesantų, kurie susiję ir su žemės naudojimo valstybine kontrole. Prašymus atlikti žemės naudojimo patikrinimą, skundus dėl įvažiavimų, kelių užtvėrimo, galimo savavališko žemės, vandens telkinių užėmimo ar savavališko naudojimo, neteisėto tvorų ar kitų statinių pastatymo ir kitų galimų žemės naudojimo pažeidimų nuo 2024 m. sausio 1 d. gyventojai turės adresuoti nebe NŽT, bet – VTPSI. Administracinių nusižengimų tyrimus vykdys ir baudas už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus taip pat skirs VTPSI.

Iki šiol per metus NŽT vidutiniškai atlikdavo apie 10 000 planinių ir neplaninių žemės naudojimo patikrinimų.

NŽT informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.