Valstybinės žemės nuomos sutarčių – 50 proc. daugiau

Metų pradžioje prognozuota, kad bus sudaryta 12,1 tūkst. valstybinės žemės nuomos sutarčių, tačiau perpus didesnį skaičių lėmė laikino žemės naudojimo valdymo formos atsisakymas. Šia pertvarka siekta vietoj laikino žemės naudojimo valstybinę žemę perduoti valdyti pagal nuomos sutartis.

Laikino žemės naudojimo žemės ūkio veiklai būdo atsisakyta siekiant pereiti prie patogaus ir tvaraus ilgalaikio valstybinės žemės nuomojimo. Didesnis žemės nuomos mastas skatina valstybės žemės įveiklinimą: ilgalaikį žemės planavimą ir aplinkos tvarumą, skatina ūkininkavimo ir verslo plėtrą. Ilgalaikės nuomos sutartys leidžia įmonėms ir ūkininkams planuoti ir investuoti ilgesniems laikotarpiams, suteikia jiems stabilumą ir garantijas žemės naudojimo srityje.

Remiantis gautais asmenų prašymais, iki 2023 m. pabaigos įteisinant žemės nuomos santykius suprojektuota 2186 ha bendro ploto žemės sklypų nuomai iš valstybės. Iš šio ploto miestelių teritorijose suprojektuota 340 ha bendro ploto žemės sklypų vietoj laikino naudojimo žemės sklypų žemės ūkio veiklai vykdyti.

Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį, jo priedą sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą. Konkretų nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos. Jos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Atsisakius laikino žemės naudojimo būdo, asmenys, kurie turėjo teisę naudoti valstybinės žemės plotus miestams ir miesteliams priskirtose teritorijose, galėjo vykdyti žemės ūkio veiklą iki 2023 m. pabaigos. Tie, kurie šią teisę yra įgiję kaimiškose teritorijose, gali vykdyti žemės ūkio veiklą šiuose plotuose iki 2024 m. pabaigos pagal leidimuose nurodytas sąlygas.

NŽT informacija

123rf nuotr.