Valstybinės žemės valdymą – į karaliukų rankas?

ŽŪM liko be žemės

Ministraujant Kęstučiui Navickui, ŽŪM neteko Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – šią įstaigą po savo stogu perėmė AM ir tapo atsakinga už žemės valdymo bei naudojimo politikos formavimo klausimus, o ŽŪM liko be žemės. Kartu prasidėjo žemės valdymo ir naudojimo pertvarka – miestų ir miestelių teritorijų ribose esanti valstybinė žemė buvo perduota valdyti patikėjimo teise savivaldybėms. AM skelbia, kad savivaldai perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų).

Pertvarka tęsiama – AM parengė Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, numatančias visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms, o valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams. Pasak AM atstovų, taip norima užtikrinti racionalesnį valstybinės žemės valdymą, siekiant didesnės naudos visuomenei.

„Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, taps vienodos, nuoseklios ir kaimo gyvenamosiose vietovėse nesiskirs nuo miestuose ir miesteliuose atliekamų procedūrų. Įstatymų pakeitimai naudingi ir fiziniams asmenims, tvarkant kasdienius klausimus, susijusius su valstybine žeme, ir juridiniams asmenims, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jiems tenka spręsti valstybinės žemės valdymo bei naudojimo klausimus“, – argumentuoja įstatymų pataisų rengėjai.

Taip pat tikimasi, kad šiuo metu savivaldybių tarybų vykdomas valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijas perdavus vykdyti merams, procesai sutrumpės, žmonėms nereikės laukti, kol įvyks savivaldybių tarybų posėdžiai, o valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau.

Valstybinės žemės perdavimas kaimiškose teritorijose bei savivaldybių savarankiškumo stiprinimas numatyti ir dabartinės Vyriausybės programoje, be to, tai yra vienas iš AM veiklos prioritetų. Tokios pataisos, jeigu joms būtų pritarta Seime, įsigaliotų nuo 2027 m. liepos 1 d.

Galima korupcijos grėsmė

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio nuomonė dėl valstybinės žemės kaimiškose vietovėse perdavimo savivaldybėms – kategoriškai neigiama. Pirmiausia jis atkreipė dėmesį, kad su buvusiais žemės ūkio ir aplinkos ministrais K. Navicku ir S. Gentvilu buvo sutarta, kad valstybinė miestų žemė bus perduota savivaldai, o kaimiškų teritorijų žemė bus tvarkoma centralizuotai. „Vadinasi, mus apgavo ir dabar nori viską perduoti savivaldai. Ir dar siūlo, kad spręstų ne savivaldybių tarybos, o vienas meras. Tad gali atsirasti, sąlygiškai tariant, „karaliukų“, kurie galimai norės dalyti valstybinę žemę į kairę ir į dešinę. Jau dabar jaunieji ūkininkai pradėjo aiškinti, kad neparduotų valstybinės žemės ir ji atitektų jauniesiems ūkininkams. Čia gali įsisukti įvairūs dalykai, gali būti pramuštas „dugnas“, apie kurį dar pernai kalbėjo AM atstovai, aiškindami, kad ŽŪM nesugebėjo susitvarkyti su žemėtvarka ir NŽT buvo pasiekusi „dugną“, – „Ūkininko patarėjui“ priminė LŽŪBA generalinis direktorius.

Anot jo, kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę perdavus savivaldai, atsiras daug atskirų tvarkų, jų gali būti tiek, kiek yra savivaldybių – 60. J. Sviderskis apgailestavo, kad nauja žemėtvarkos pertvarka prikūrė problemų. „Dabar sistema pakrikusi, žmonės išvaikyti arba patys išėjo iš žemėtvarkos. Konsultacijų rajonuose, galima sakyti, neliko. Kaip sovietiniais metais į kaimą atvažiuodavo „letučkos“ ir atveždavo forminės duonos ir batonų, taip dabar į rajono centrą kartą per savaitę atvažiuoja žemėtvarkininkas. Argi čia darbas?“ – stebėjosi ŪP pašnekovas.

Jis vylėsi, kad Vyriausybė dar grįš prie šios problemos, ir žemės valdymo reikalų sutvarkymas bus pradėtas nuo balto lapo. „Juk kažkada anksčiau miestai atskirai tvarkėsi žemės reikalus, o kaimiškose vietovėse buvo centralizuota tvarka. Taip turėtų būti ir dabar, juolab kad rajonai ištuštėję, specialistų sumažėję. Tas noras perduoti visą valstybinę žemę savivaldybėms galimai gali prikurti landų korupcijai, o paskui – ieškok kaltų“, – svarstė J. Sviderskis.

Reikia ieškoti išeities

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pastebėjo, kad toks sprendimas, kaip ir bet koks kitas, turi ir pliusų, ir minusų. „Pirmiausia tenka apgailestauti, kad NŽT nebėra pavaldi ŽŪM. Dabartinė situacija, kai ši tarnyba yra prie AM, labai prasta, bent jau kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę, todėl reikia ieškoti išeities. AM tai nebūdinga funkcija, todėl siūlymas žemę perduoti savivaldybėms gal ir būtų toks „saliamoniškas“ sprendimas“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad ūkininkai nėra sėslūs ir dirba žemę ne viename rajone, todėl tvarkyti žemės reikalus vienoje vietoje būtų patogiau. Bet, esant tokiai situacijai, kai NŽT jau pertvarkyta, geriau kreiptis į konkrečias savivaldybes. „Jos kur kas atviriau, greičiau ir čia pat galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, ūkininkams nereikėtų belstis į Vilnių. Be to, savivaldybės geriau žino situaciją savo teritorijoje, melioracijos sistemų specifiką ir pan. Tai čia būtų privalumų“, – samprotavo M. Maciulevičius.

KRŪS pirmininkas atkreipė dėmesį į svarbią detalę – savivaldybėms perduodant kaimiškų vietovių valstybinės žemės tvarkymo funkciją, tai turėtų lydėti ir finansavimas, kitaip savivaldybėse, ypač mažesnėse, gali kilti įtampų.

Savivaldybės – arčiau žmonių

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, paklaustas apie NŽT reformą ir ketinimus perduoti valstybinę žemę kaimuose savivaldybėms, atsiduso: „Pas mus tiek jau privirta nesąmonių, tarp jų ir ta, kad AM atiduoti žemės tvarkymo reikalai. Tai – absurdų absurdas. Kam mums viską taip sudėtingai daryti, kad vėliau patys kankintumėmės ir gaištume laiką. Manau, kad žmonėms būtų paprasčiau ir aiškiau žemės reikalus tvarkyti savivaldybėse.“

Ūkininkas pridūrė, kad dėl vis atsirandančių naujų reikalavimų, sprendimų, reformų paprastam žmogui tampa vis sudėtingiau gyventi ir veikti. „Mes daug šnekame apie tai, kad žmogui būtų geriau, kad prie jo artėtų paslaugos, bet niekas nesikeičia. Priešingai – viskas nuo žmogaus tolinama, sudėtingėja, biurokratų daugėja. Juk nereikia jokių kapitalinių įdėjimų, kad padoriai susitvarkytume. O kur dėsime biurokratų armiją? Gal juos reikėtų suburti į kokius nors liaudies žaidimų ar krepšelių pynėjų būrelius, kad turėtų kuo užsiimti...“ – su humoru apie valdininkiją kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Klausimai dėl skaidrumo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.