Pernai VMU taip pat sumokėjo 48 mln. Eur netipinių mokesčių ir įmonės lėšomis atliko valstybės specialiųjų įpareigojimų už 14,3 mln. Eur. Įmonės koreguotas EBITDA didėjo net iki 198,5 mln. eurų (2021 m. – 99 mln. Eur), o ikimokestinis pelnas – iki 127,5 mln. Eur. Įmonė į valstybės biudžetą taip pat perves 19,3 mln. Eur pelno mokesčio.
„Sėkmingi finansiniai rezultatai rodo, kad nuoseklus įmonės tikslų siekimas ir stabilus veikimas po reorganizacijos duoda vaisių – užtikriname finansinę grąžą valstybei, kurią šiais metais padidinome daugiau nei 4 kartus, sumokėdami 93,5 mln. eurų dividendų“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak VMU vadovo, įmonė, kuri 2023 metų pradžioje minėjo penkerių metų sukaktį, kiekvienais metais finansiškai į priekį judėjo stabiliai ir užtikrintai, tai leido nuosekliai didinti atlygį darbuotojams, kuris per metus buvo didintas net 2 kartus. Darbininkų ir specialistų vidutinis darbo užmokestis per 2022 metus augo beveik 20 %. Taip pat pagerintos darbuotojų darbo sąlygos ir darbo priemonės, suteiktos galimybės kiekvienam tobulėti. Siekiant suvienodinti darbuotojų darbo krūvius ir girininkijų plotus, sėkmingai ir sklandžiai įvykdyta girininkijų pertvarka.
Gavo apie 55,4 proc. daugiau pajamų
Atsižvelgiant į valstybės įmonės veiklos specifiką, galutinį įmonės rezultatą apibūdina koreguoto pelno rodiklis – įmonė 2022 m. valstybei uždirbo 161,2 mln. eurų koreguoto grynojo pelno (2021 m. – 75,9 mln. Eur). Apskaičiuojant koreguotą pelną, įvertinamos sąnaudos, kurių nepatiria privataus sektoriaus verslai: netipiniai mokesčiai, mokami nuo žaliavinės medienos pajamų ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto, bei specialiųjų įpareigojimų sąnaudos, kurias įmonė patiria atlikdama valstybės jai pavestą socialinę ir ekologinę veiklą.
„Įmonė 2022 metais uždirbo apie 55 procentus daugiau pajamų, nei 2021-aisiais metais. Prie to prisidėjo palanki padėtis Lietuvos ir tarptautinėje medienos rinkose, kai išaugo medienos paklausa, tačiau įmonė taip pat optimizuoja gamybos procesus, diegia naujas technologijas – tai leidžia didinti įmonės pajamas ir pelną“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė.
2023 metais įmonė planuoja gauti 286,4 mln. Eurų pajamų, 88,1 mln. eurų koreguoto grynojo pelno, 113,6 mln. eurų – koreguoto EBITDA.
Daugiausia specialiųjų valstybės įpareigojimų turinti įmonė
Valstybinių miškų urėdija priskirta pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių sąrašui, VMU taip pat yra daugiausia specialiųjų valstybės įpareigojimų turinti įmonė. 2022 m. dotacijomis nedengiamų specialiųjų įpareigojimų vykdymui tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – priešgaisrinei miško apsaugai užtikrinti, miško kelių priežiūrai, miškų sanitarinei apsaugai ir kitiems darbams įmonė skyrė 14,3 mln. eurų (2021 m. – 10,6 mln. Eur.). Įmonės gaunamos dotacijos iš valstybės finansuojamų programų sumažėjo 1,4 mln. Eur (didžioji dotacijų dalis – miško kelių priežiūrai ir remontui, likusi dalis – kitiems specialiesiems įpareigojimams ir miško atkūrimui).
Dėmesys biokuro gamybai
VĮ VMU 2022 m. pagamino apie pusę viso šalyje pagaminamo medienos kiekio: pagal pardavimus mediena pjovimui sudarė 52,7 proc., mediena celiuliozės gamybai – 15,3 proc. ir malkos – 32,0 proc.
Taip pat įmonė pernai užtikrino ir kiek didesnes miško kirtimo liekanų pasiūlos apimtis – rinkai buvo pasiūlyta 430,3 tūkst. ktm. (2021 – 403 tūkst. ktm.). VMU vis didesnį dėmesį skiria miško kirtimo liekanoms – žaliavos biokurui gamybai. Siekiant įgyvendinti įmonės strateginius tikslus, VMU planuoja įsigyti įrenginius biokuro gamybai ir biokuro pardavimo biržoje biokurą parduoti kaip galutinį produktą.
Įmonės investicijos
Valstybinių miškų urėdija didelį dėmesį skiria investicijoms. Sėkmingai įvykus architektūriniam naujo VMU biuro kūrybiniam konkursui, 2022 m. laimėtojas pradėjo rengti techninį pastato projektą. Planuojama, kad pastato statybos prasidės 2024 m. Šis pastatas taps pirmuoju tokio mastelio medinės architektūros projektu Lietuvoje. Į naują centrinę būstinę po statybų persikels visi centrinės administracijos darbuotojai, šiuo metu įsikūrę Vilniuje ir Kaune – iš viso apie 180 žmonių – ne tik miškininkai, bet ir daug bendrųjų kompetencijų specialistų.
„Naujasis biuras taps šiuolaikinės medinės architektūros pavyzdžiu šalyje, bus taikomi tvarūs sprendimai, atsinaujinantys energijos šaltiniai, konstrukcijoje naudojama tik mediena. Biuras taps susitikimo erdve visiems darbuotojams, o teritorijos infrastruktūra bus pritaikyta lankytojams bei visiems, norintiems sužinoti apie miškininkystę“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Didelis dėmesys skirtas ir kitoms investicijoms: Dubravoje atidaryta atnaujinta kankorėžių aižykla, Panevėžyje sėkmingai veikia moderniausias Baltijos šalyse miško sodmenų išauginimo kompleksas, įsigyta naujausia medienos ruošos ir miškininkystės bei gamtotvarkos darbams atlikti skirta technika, įdiegtas fotogrametrinis medienos matavimo metodas ir medienos meistro mobili darbo vieta, užtikrinant skaidresnį medienos matavimą. Taip pat pastatytas ir pilnai įrengtas miško medžių kontroliuojamų kryžminimų stacionaras, pertvarkant buvusį Dubravos regioninio padalinio selekcinių sodmenų auginimo sektorių ir įrengiant jame būtiną infrastruktūrą ir techninę bazę.
2022 m. informacinėms technologijoms buvo skirta 2,6 mln. Eur investicijų. Atliktas veiklos valdymo sistemos modernizavimas, apjungiant visos įmonės regioninių padalinių duomenis į vieningą duomenų bazę. Įmonėje pradėta naudoti naujos dokumentų valdymo ir personalo valdymo sistemos. Atnaujintos kompiuterinės darbo vietos, mobilieji įrenginiai bei sukurta mobili aplikacija darbui miške. Nukirstos medienos matavimui pradėtas naudoti fotogrametrijos sprendimas.
Įmonė ir toliau planuoja skaitmenizuoti veiklos procesus. 2023 m. investicijose IT sprendimams numatyta 7 mln. Eur.
Remiantis realistiniu VĮ VMU finansų prognozės scenarijumi, 2023–2027 m. periodu Įmonė planuoja skirti investicijoms apie 186 mln. Eur.
VMU informacija