Vandens malonumais pataria mėgautis atsargiai: drėgmė ir šiluma gali sukelti itin nemalonią infekciją

Susidarius palankioms sąlygoms, į šlapimo takus gali patekti tiek iš aplinkos atkeliavusios, tiek žmogaus organizme natūraliai gyvenančios bakterijos. Patekusios į šlapimo takus ir ten pradėjusios daugintis, jos sukelia uždegimą. 

„Potencialūs bakterijų šaltiniai – tiek atviri, tiek uždari baseinai. Kuo daugiau žmonių juose maudosi, tuo didesnė tikimybė, kad vandenyje bus įvairių bakterijų. Šiltu oru šie mikroorganizmai dauginasi dar greičiau. Kai kurie jų turi plaukelius, leidžiančius prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės, todėl infekcija gali lengviau kilti aukštyn link inkstų“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė. 

Diagnozuoti reikia kuo anksčiau 

Jei šlapimo takų infekcija išplinta į inkstus ir sukelia jų uždegimą (pielonefritą), dažniausiai pasireiškia intensyvus juosmens ar nugaros skausmas, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, pykinimas, ryškus silpnumas ir bendras negalavimas. Tokie simptomai gali rodyti sunkią būklę, kuri, laiku nesuteikus medicininės pagalbos, gali lemti rimtas komplikacijas. Atsiradus karščiavimui, šaltkrėčiui ar skausmui juosmens srityje, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. 

„Ankstyva diagnozė ir gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, bakterijų patekimo į kraują (sepsio) ar inkstų pūlinių. Kai kurie žmonės gali neturėti tipiškų šlapimo takų infekcijos simptomų – ypač vyresnio amžiaus asmenys arba tie, kurių imuninė sistema nusilpusi. Jiems gali pasireikšti tik karščiavimas, sumišimas, galvos svaigimas, pykinimas, šlapimo nelaikymas ar susilaikymas“, – aiškina gydytoja. 

Šlapimo takų infekcijoms diagnozuoti dažniausiai atliekamas bendras šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis, kuris padeda nustatyti konkrečią bakteriją bei jos jautrumą antibiotikams. Įtariant inkstų uždegimą, papildomai atliekami kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija. Kartojantis infekcijoms, būtina urologo konsultacija ir šlapimo takų struktūros įvertinimas. 

Kaip saugotis po maudynių? 

Vandens telkiniai – ypač dažnai lankomi baseinai ar paplūdimiai – yra potencialūs bakterijų šaltiniai. Šiluma ir drėgmė dar labiau skatina jų dauginimąsi. Todėl po maudynių būtina nusiprausti po dušu, nedelsiant persirengti sausais drabužiais ir vengti ilgai dėvėti šlapius maudymosi rūbus. 

Pasak gydytojos, svarbu rinktis natūralaus pluošto apatinius – medvilninius ar bambuko – ir vengti aptemptų, sintetinių rūbų, kurie sulaiko drėgmę. Taip pat reikėtų gerti pakankamai vandens (1,5–2 litrus per dieną), kad šlapimas nebūtų koncentruotas, ir nestabdyti šlapinimosi – susilaikymas skatina bakterijų dauginimąsi. 

Gydymas – tik su gydytojo pagalba 

Šlapimo takų infekcijų gydymas pradedamas antibiotikais, o gavus šlapimo pasėlio atsakymus – koreguojamas pagal bakterijos jautrumą. Pasak gydytojos, dėl netinkamo antibiotikų vartojimo visame pasaulyje sparčiai didėja bakterijų atsparumas, todėl labai svarbu vengti savigydos ir visada kreiptis į gydytoją. 

„Lengvesniais atvejais, pavyzdžiui, esant cistitui ar uretritui, gydymas vyksta namuose, o jei infekcija komplikuota – ligoninėje. Be antibiotikų svarbu gerti daug skysčių ir vengti dirginančių produktų, tokių kaip alkoholis, aštrus maistas, stipri kava, arbata ar gazuoti gėrimai. Skausmui mažinti gali būti skiriami vaistai. Papildomai galima vartoti spanguolių sultis ar žolelių arbatas – jos naudingos, bet tik kaip pagalbinės priemonės“, – pabrėžia gydytoja. 

„Diagnostikos laboratorijos“ informacija