Vanduo ir augalų šnaresys sodyboje

Geriau žinoti nei eksperimentuoti

Sodinant vandens augalus svarbu žinoti du dalykus. Pirmas – jie tikrai gana stipriai plečiasi, dėl to nereikia pulti daryti kompozicijų, sodinti daug augalų. „Dauguma augalų lengvai užkariauja 2 metrų plotą nuo vietos, kurioje buvo pasodinti. Susodinę kas 50 cm, po metų galite turėti nebe tvenkinį, o mišrainę“, – perspėja specialistas. Didesniame vandens telkinyje galimybių daugiau: galima pasodinti augalą į gruntą, prireikus, pasodinti giliau – toliau nuo kranto.

Pakrantę nuolat skalauja vanduo? Todėl ten sodinami kitokie augalai negu plėvele ištiesto baseinėlio krantuose, kurie nedrėksta. Natūralaus tvenkinio augalų įvairovė, žinoma, didesnė, nes sodinama ir vandenyje, ir priekrantėje. Mažiau plinta veisliniai augalai, todėl geriau naudoti būtent tokius.

Antras svarbus dalykas – ir į mažą plėvele dengtą tvenkinuką, ir į natūralų vandens telkinį augalai sodinami specialiuose kiauruose vazonuose, iš kurių šaknys išlenda į visas puses. Pasodinus ant viršaus užberiama akmenukų, kad vanduo lengvai pasiektų šaknis. Ant dugno kaupiasi dumblas, supuvę lapai, ir augalams šio maisto užtenka. „Iškart perspėju – dauguma augalų iš vazono išlįs“, – teigia V. Eicher-Lorka. Vandens lelijų atveju tai dar geriau – didelis augalas gausiau žydės. Jei tvenkinukas išklotas plėvele, dengtas rieduliais, vandens lelijų šaknų sistema bus po tvenkinio rieduliais, įsiterpusi tarp akmenų ir plėvelės.

„Jei įsirenginėjate ekologinį baseiną, kuris naudojamas ir maudynėms, ir kaip puošmena, geriausia atskirti gilesnę vietą, skirtą maudytis (ji išklojama plėvele), ir augalams skirtą zoną. Ši turėtų būti sek­lesnė, užpilama žeme, ir čia sodinami pakrančių augalai, virš kurių bus mažiausiai 5 cm vandens“, – pataria specialistas, primindamas, kad skyrus augalams bent 25 proc. telkinio paviršiaus, jie išvalys vandenį ir šis bus skaidrus.

Yra šešios grupės augalų, tinkamų sodinti greta vandens telkinio arba jame. Tik reikia nepamiršti, kad daugelis agresyviai plinta. Juos reikia labai riboti.

Giliavandeniai augalai

Vandens lelijų veislių ir atspalvių dabar yra labai daug. Jas reikia sodinti 120–140 cm gylyje, priklausomai nuo veislės. Neteisingai pasodintos, greičiausiai nežydės. Jei lapų nedaug, jie trumpi, iškart nesodinkite reikalingame gylyje. Vazoną šiuo atveju reikėtų pastatyti sekliau ir kasdien dieną įpilti daugiau vandens, kad reikiamas gylis būtų pasiektas palaipsniui. Jei augalo lapai pasodinus bus po vandeniu, galite „paskandinti“ vandens leliją.

Kitų giliavandenių augalų sodinimo principas toks pat. Vazonas statomas ant dugno 30–50 cm gylyje, o augalo lapai turi išlįsti į paviršių, taip pat paviršiuje jis ir žydės. Vienas žinomiausių giliavandenių augalų būtų lūgnė – augalas, panašus į vandens leliją, nedideliais geltonais žiedais. Taip pat verti dėmesio Orontium aquaticum, plaumuonė (Nymphoides), plūdrė (Aponogeton). Įspūdingi pastarojo augalo žiedai kartais naudojami išskirtinėms vestuvinėms puokštėms.

Plūduriuojantys augalai

Šiems augalams nereikia grunto, maisto medžiagas jie ima iš vandens. Populiariausi paparčiams artimi augalai: azolė (Azolla) ir plūstis (Salvinia). Taip pat alijošinis aštrys (Stratiotes aloides) ir agaras (Trapa), deja, šie ne tokie patogūs, mažiau dekoratyvūs, sparčiai plinta. Gaila, dauguma šios grupės augalų, ir kaip tyčia, pačių gražiausių, pas mus nežiemoja.

„Nuostabūs yra, pavyzdžiui, vandens hiacintai (Eichhornia crassipes), bet žiemai juos reikia išimti ir laikyti nedideliame kiekyje vandens namuose“, – pasakoja V. Eicher-Lorka ir įspėja apie šiai grupei priklausančią žaibiškai besidauginančią „piktžolę“ – plūdeną (Lemna): jai patekus į vandens telkinį, atsikratyti labai sunku.

Elodėja – akvariumistų mėgstamas augalas. Plūduriuojančiųjų grupei priklauso ir viena labai įdomi vėdrynų rūšis, Ranunculus aquatilis. Pats augalas auga žemiau vandens paviršiaus, tačiau iš vandens iškelia baltus žiedynus.

Pelkės augalai

Tai mėgstamiausia vandens telkinių apželdinimo augalų grupė. Sodinami apie 20 cm aukščiau arba žemiau vandens lygio. Puikiai tinka natūraliems telkiniams, kuriuose vandens lygis keičiasi ir augalai vienu metu gali būti vandenyje, o kitu – sausumoje. Mažame telkinyje jiems sodinti padaroma speciali kišenėlė. Būtent ši augalų grupė ne tik estetiškiausiai atrodo, bet ir geriausiai valo vandenį.

Pagrindiniai: ajeras (geriau naudoti ne paprastą, o margalapę veislę), skėtinis bėžis (Butomus), puriena (geriau kultūrinės formos, pavyzdžiui, pilnavidurė), pelkinės ir pakrantinės viksvos (perkant teirautis, ar gali augti vandenyje!), vikšris (Juncus) (yra įdomių veislių, pavyzdžiui, spirale susuktais lapais), vilkdalgiai (glotnusis vilkdalgis Iris laevigata ir geltonasis vilkdalgis I. pseudocorus, dažnai natūraliai augantis pelkėse), viksvameldis (Scirpus) (taip pat geriau naudoti tik veislinius!).

„Veisliniai augalai mažiau dauginasi, juos lengviau suvaldyti“, – pataria land­šafto dizaineris ir atkreipia dėmesį į kitus estetiškus šios grupės augalus, tačiau perspėja, kad reikia nepamiršti, jog jie greitai dauginasi. Tai švendras (Typha) – verčiau naudoti veislinį, gerokai mažesnį siauralapį (T. augustifolia) arba 30–40 cm aukščio nykštukinį (T. minima ‘Nana’). Dar vienas sunkiai suvaldomas, bet gražus augalas – šiurpis (Sparganium).

Pakrantės augalai

Šie augalai tinka tik prie tvenkinio ar kūdros, prie plėvele dengto mažo baseinėlio jie neaugs, nes mėgsta drėgmę. Tai sibiriniai irisai, labai gražus augalas lizichitonas (Lysichiton), tam tikros paparčių ir dekoratyvinių rabarbarų veislės. Pakrantėse neblogai auga astilbės ir arunkai. „Jie labai efektingai puošia krantus“, – sako specialistas.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKYTĖ

Vladimiro Eicher-Lorkos nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.