Vargonai, kuriais galėjo groti M. K. Čiurlionio tėvas, tapo kultūros vertybe

Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė yra surinkusi įrodymų, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai vėliau buvo perkelti į Varėnos rajone esančios Kabelių bažnyčią.

Didelę įtaką menotyrininkei šiose paieškose yra padaręs buvęs M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus direktorius Adalbertas Nedzelskis, muziejuje dirbęs 33 metus nuo pat muziejaus įkūrimo. Jis mokslininkei užsiminė, kad muziejaus (Čiurlionių namų) palėpėje yra padėjęs ažūrinę lentą su paukšteliu nuo vargonų, kuriais Ratnyčios bažnyčioje kadaise grojo M. K. Čiurlionio tėvas. Ratnyčios bažnyčia 1909 m. buvo išardyta, su visu inventorium pervežta į Kabelius ir ten iš naujo pastatyta. Taip į Kabelius iš Ratnyčios atkeliavo ir senieji vargonai. Bažnyčiai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę.

„A. Nedzelskis dar sovietmečiu dažnai lankydavosi Kabeliuose, pas savo bičiulį kunigą Joną Lauriūną, Kabelių pogrindinės kunigų seminarijos įkūrėją. J. Lauriūnas jam ir papasakojo apie bažnyčios pastogėje, virš altoriaus laikomus išardytus vargonus. A. Nedzelskis nuo vargonų prospekto nuėmė vieną drožinį ir parsivežė į Druskininkus, – pasakojo A. Česnulevičienė. – Šią žinią po daugelio metų patikėjo man ir pasakė, kad tai bus mano darbo tema. Tai priėmiau kaip likimo dovaną. Turėjo praeit nemažai laiko, kol aš subrendau ją gvildenti. Tada jau kibau į paieškas, ypač, kai paklausus apie tą lentą muziejaus darbuotojų, jos patikino, kad tikrai ją rado. Dabar, kaip juokais sakau, jau nuolat esu „on line“ su Čiurlioniais.“

2020 m. vasarą A. Česnulevičienė su Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoja Onute Grigaite pasibeldė į Kabelių bažnyčios kleboniją. Medinės bažnyčios pastogėje rado atskiras vargonų dalis ir kitą tokią pačią ažūrinę lentą su paukšteliu, kokia daugelį metų išgulėjo Druskininkuose, Čiurlionių namų-muziejaus palėpėje.

2022 m. vasarą rastų vargonų vamzdyną, klaviatūrą, griežyklą apžiūrėjęs vargonų restauratorius Girėnas Povilionis patvirtino, kad tai šešių registrų klaviatūra. Ratnyčios bažnyčios inventorinėse knygose buvo rastas įrašas, kad bažnyčia tikrai turėjo šešių registrų vargonus. A. Česnulevičienė archyvuose surinko ir daugiau įrodymų, pagrindžiančių hipotezę, kad tai tikrai tie vargonai, kuriuos lietė Čiurlionių šeimos vargonininkų pirštai.

Šiuo metu išlikusios šių vargonų dalys saugomos Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje, o meninę vertę turintys prospekto drožiniai eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje Kaune.

Ratnyčios senosios bažnyčios vargonai į Kultūros vertybių registrą įrašyti gavus jų savininko Vilniaus arkivyskupijos sutikimą. Artėjant 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, tai yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys ir atminties ženklas, papildantis Čiurlionių šeimos originalių artefaktų archyvą.

KM ir Kultūros paveldo departamento informacija

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka