Vasarą AKM grėsmė ūkiams dar didesnė – kiaulių augintojai raginami griežtinti biosaugą

Pasak specialistų, vasarą AKM plitimo riziką didina suintensyvėjęs žmonių judėjimas gamtoje, dažnesni apsilankymai miškuose bei aktyvesni žemės ūkio ir lauko darbai. Papildomą grėsmę kelia tai, kad kiaulės šeriamos šviežiai nušienauta žole, kuri neretai naudojama kaip pigus pašaro šaltinis. Dėl šių priežasčių Lietuvos regionuose, o ypač užkrėstuose, išauga tikimybė virusą į kiaulių laikymo vietas pernešti netiesioginiu būdu: per avalynę, drabužius, transporto priemones ar ūkyje naudojamą įrangą, turėjusią kontaktą su AKM užkrato nešiotojais šernais. 

Veterinarijos specialistai ragina kiaulių augintojus, ypač smulkiųjų ūkių savininkus, išlikti maksimaliai budrius ir griežtai laikytis visų biosaugos reikalavimų. Pasak ekspertų, AKM protrūkiai dažniausiai nustatomi ūkiuose, kuriuose prevencinėms priemonėms skiriama nepakankamai dėmesio arba jos taikomos atmestinai. Net ir viena klaida ar neatsargus veiksmas gali sudaryti sąlygas virusui patekti ir sukelti pasekmes visam laikomų gyvulių ūkiui. 

„Afrikinio kiaulių maro virusas išlieka itin atsparus aplinkoje, todėl bet koks atsipalaidavimas ar klaidingas įsitikinimas, kad liga konkretaus ūkio nepalies, gali turėti labai skaudžių pasekmių“, – pabrėžia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.  

Anot jo, šiuo metu pasaulyje nėra sukurtų vaistų, o prevencijai nėra patvirtintos saugios vakcinos nuo afrikinio kiaulių maro, todėl vienintelė veiksminga apsauga išlieka nuoseklus ir atsakingas biosaugos reikalavimų laikymasis kasdienėje ūkio veikloje. 

Kiaulių augintojams rekomenduojama nuolat stebėti gyvulių sveikatos būklę ir nedelsiant reaguoti į bet kokius neįprastus elgesio ar sveikatos pokyčius. 

Specialistai pabrėžia, kad net kelių pagrindinių biosaugos principų laikymasis gali reikšmingai sumažinti afrikinio kiaulių maro užkrato riziką. Prieš einant į kiaulių laikymo vietas būtina pasikeisti avalynę ir drabužius, dezinfekuoti bei kruopščiai nusiplauti rankas, taip pat apriboti pašalinių asmenų lankymąsi ūkyje. Tai paprastos priemonės, bet jos yra itin svarbios ūkio apsaugai nuo viruso. 

VMVT ragina pastebėjus AKM ar panašius simptomus, tokius kaip: apatija, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra ar kiaulei nugaišus, – nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba informuoti VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108. Taip pat kiaulių laikytojai raginami nevykti į kitas kiaulių fermas ar ūkius, siekiant sumažinti užkrato pernešimo riziką. 

VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje AKM protrūkių kiaulių ūkiuose nefiksuojama, tačiau virusas gausiai cirkuliuoja šernų aplinkoje – vien per šiuos metus AKM jau patvirtintas beveik 1,5 tūkst. šernų. Būtent dėl nuolat išliekančio viruso paplitimo gamtoje biosaugos priemonių laikymasis ūkiuose išlieka ypač svarbus. 

Biosauga – vienintelis patikimas ūkio skydas nuo afrikinio kiaulių maro, kuri yra ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė kiaulių ir šernų liga. Kiekvienas atsakingas sprendimas ir kasdien taikomos biosaugos priemonės padeda apsaugoti gyvulius ir ūkius. 

VMVT informacija