Vasarą – didelės elektros kainų žirklės: ko gyventojams tikėtis artimiausiu metu?

Ta pati diena – kaina skiriasi kone 300 kartų  

Elektros kainos biržoje „Nord Pool“ gegužę ir birželį kito itin dinamiškai. Pavyzdžiui, liepą fiksavome tokius atvejus, kai elektros kaina apie 14-15 val. siekė 0,00037 Eur/kWh, o vakare, 20-21 val., šokteldavo 273 kartus iki 0,10102 Eur/kWh.  

Birželio mėnesio didmeninės elektros kainų vidurkis siekė 0,04301 Eur/kWh, palyginus sugegužės mėnesio vidurkiu, kuris siekia 0,06764 Eur/kWh, kaina smuko net 36,4 procento. Liepos mėnesį didmeninė elektros kaina buvo 0,04628 Eur/kWh.  

Pastarieji vasaros mėnesiai pasižymėjo dideliais elektros kainų svyravimais, kuriuos lėmė  keletas objektyvių priežasčių. Vasaros sezono metu vidutiniškai net apie 100 proc. išaugo saulės elektrinių gamyba, vėjo – apie 30 proc. Be to, birželio pabaigoje vėl pradėjo veikti viena iš pagrindinių Baltijos regiono jungčių su Skandinavijos elektros rinka „Estlink 2“, leidžiančia importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos. 

Elektros biržoje „Nord Pool“ kainų šuolių rytiniu ir vakariniu metu skyrėsi net kelis kartus ir tokių dienų buvo išties nemažai. Pavyzdžiui, valandinės elektros kainos pirmuosius vasaros mėnesius svyravo nuo 0,0362 euro už kilovatvalandę (kWh) iki  0,19852 euro už kWh (be PVM, valstybės reguliuojamos ir tiekėjo maržos dalių). 

Elektros kainų netolygumus lėmė ir gamyba iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. Liepą vėjo ir saulės elektrinės pagamino daugiau nei 428 GWh, o birželį – 660 GWh. Dėl lietingų vasariškų orų augo ir hidroelektrinių gamyba, kuri taip pat lėmė mažesnę elektros kainą. Ir nors šiuo metu, pasirinkus elektros tiekimo planą susietą su birža būtų galima sutaupyti, tačiau vartotojams reikėtų itin atsakingai įvertinti savo vartojimo įpročius.  

Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais? 

Ateinančiais mėnesiais, tikėtina, taip pat neišvengsime elektros kainų svyravimų biržoje. Ir toliau didžiausią įtaką didmeninei elektros energijos kainai turės orai. Taip pat – elektros energijos infrastruktūra visame regione, nes, kaip parodė „EstLink 2” pavyzdys, reikšmingi jungčių tarp valstybių gedimai situaciją gali keisti situaciją iš esmės: auginti biržoje vidutinę elektros kainą, o tai reiškia ir skaičius vartotojų sąskaitų eilutėse. 

Artimiausiais mėnesiais taip pat keisis elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių proporcijos – trumpėjant dienoms, įprastai mažėja elektros generacija iš saulės, tačiau didėja vėjo sugeneruojama elektros energijos dalis. Be to, priklausomai nuo kritulių kiekio, galimai dar išaugs gamyba hidroelektrinėse. 

Šių metų vasarą parodė, kad kuo toliau, tuo sunkiau iš anksto tiksliai prognozuoti. Vis tik gyventojams, pasirinkusiems fiksuotos kainos elektros planą, jokie išorės veiksniai – ar tai būtų mažėjanti elektros gamyba dėl oro sąlygų, jungčių remontai –  neturi įtakos elektros sąskaitoms. Visas rizikas už energijos kainų kitimus biržoje prisiima pasirinktas elektros tiekėjas, o vartotojas vartoja elektrą tada, kada ji reikalinga, ir tiek, kiek reikia. 

Tuo atveju, jei gyventojas yra pasirinkęs su birža susietą elektros tiekimo planą ir nori matyti pokyčius biržoje einamuoju metu, efektyviausia yra sekti kainas „Nord Pool“ mobiliųjų programėlių pagalba.

„Elektrum Lietuva“  informacija