Vasarį dėl šalčių didmeninės elektros kainos išliko aukštos visame Baltijos regione, panašios kaip prieš metus

Remiantis ilgamete duomenų analize, sausio–vasario laikotarpiai kasmet išsiskiria aukštesnėmis vidutinėmis didmeninėmis elektros kainomis, bet 2025 m. duomenys rodo, kad net ir ryškūs kainų šuoliai nebūtinai perauga į ilgalaikę kainų augimo tendenciją. Palyginimui, 2025 m. sausio–vasario mėn. didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje buvo 41 proc. didesnė už tų metų vidurkį (86 Eur/MWh), Estijoje – 51 proc. didesnė (81 Eur/MWh).

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina šiemet vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo – nuo 152 Eur/MWh iki 155 Eur/MWh, arba 2 procentais. Šį vasarį didmeninė elektra kainavo taip pat 2 proc. brangiau nei 2025-ųjų antrąjį mėnesį, kai kaina siekė 152 Eur/MWh.

Lyginant kitas Baltijos šalis, Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros energijos kaina šį vasarį taip pat buvo 155 Eur/MWh – apie 52 proc. didesnė nei ES vidurkis. Latvijoje didmeninė elektra vasarį buvo apie 1,3 proc. brangesnė nei sausį (153 Eur/MWh), Estijoje – 0,6 proc. brangesnė nei sausį (154 Eur/MWh).

Visose trijose Baltijos valstybėse šiemet vasarį didmeninė elektra kainavo 2 proc. daugiau nei prieš metus, 2025 m. vasarį.

Palyginti su sausiu, šį vasarį didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Vakarų Europoje – Portugalijoje jos smuko 85 proc., Ispanijoje – 79 proc., o Prancūzijoje – 54 procentais. Tuo metu Baltijos šalyse, taip pat Suomijoje ir Švedijoje kainos augo – Suomijoje jos padidėjo 17 proc., o Švedijoje – 3 procentais.

Dėl regione vyravusių šalčių metinis kainų augimas Šiaurės šalyse buvo dar ryškesnis: palyginti su vasariu prieš metus, Baltijos šalyse kainos padidėjo 2 proc., o Suomijoje ir Švedijoje – atitinkamai 191 proc. ir 115 procentų.

Europos Sąjungoje vasarį brangiausiai elektra kainavo Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (155 Eur/MWh), o pigiausiai – Portugalijoje ir Ispanijoje (11–15 Eur/MWh).

Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 14,1 karto: Baltijos šalyse elektra vidutiniškai kainavo 155 Eur/MWh, Portugalijoje – 11 Eur/MWh.

Tiek 2026 m., tiek ir 2025 m. sausio–vasario mėn. laikotarpis, kaip paprastai žiemą, išsiskyrė aukštesnėmis vidutinėmis didmeninėmis elektros kainomis, bet 2025 m. duomenys rodo, kad net ir ryškūs kainų šuoliai nebūtinai perauga į ilgalaikę kainų augimo tendenciją.

Nuo šių metų pradžios, 2026 m. sausio–vasario mėn., vidutinė didmeninė elektros kaina vartotojams Lietuvoje ir Latvijoje siekė 154 Eur/MWh, Estijoje – 155 Eur/MWh – apie 37 proc. daugiau nei ES vidurkis (113 Eur/MWh) bei apie 27 proc. daugiau nei atitinkamų šalių 2025 m. sausio–vasario vidurkis (atitinkamai 121 Eur/MWh, 122 Eur/MWh ir 122 Eur/MWh).

Galutinė elektros kaina 2026 m. vasario mėnesį vartotojams Lietuvoje buvo 29,5 ct/kWh, arba 4 proc. didesnė nei sausį, kai elektra vidutiniškai kainavo 28,4 ct/kWh, ir 8,3 proc. didesnė nei prieš metus, 2025 m. vasarį (27,3 ct/kWh), taip pat apie 13,1 proc. didesnė nei ES šalių kainų vidurkis (26,1 ct/kWh).

Galutinių elektros kainų kilimą Lietuvoje lėmė padidėjusios didmeninės elektros kainos.

Latvijoje galutinės elektros kainos vartotojams vasarį (27,5 ct/kWh) buvo 5,4 proc. didesnės už ES šalių vidurkį, 3,8 proc. didesnės nei buvo sausį (26,5 ct/kWh) ir 8,6 proc. didesnė nei 2025 m. vasarį (25,4 ct/kWh).

Estijoje vasarį galutinės elektros kainos vartotojams (24,4 ct/kWh) buvo 6,8 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį, 5,8 proc. didesnė nei sausį (23 ct/kWh) ir 5 proc. mažesnės nei 2025 m. vasarį (23,2 ct/kWh).

Palyginus su sausiu, galutinės elektros kainos labiausiai kilo Slovakijoje (+19,8 proc.), Danijoje (+9,7 proc.) ir Suomijoje (+8,3 proc.), o labiausiai mažėjo – Portugalijoje (-11,8 proc.), Ispanijoje (-6,1 proc.) ir Slovėnijoje (-3,8 proc.). ES vidurkis padidėjo 1,2 procento.

Šešiose ES valstybėse elektros energijos kainos galutiniams vartotojams buvo aukštesnės nei Lietuvoje.

Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai sausį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,6–15 ct/kWh), didžiausią kainą mokėjo Vokietijoje, Belgijoje ir Airijoje (36,5–38,7 ct/kWh). Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse gruodį skyrėsi 4 kartus: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 38,7 ct/kWh, Vengrijoje – 9,6 ct/kWh.

Šiemet sausio–vasario laikotarpiu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams Lietuvoje siekė 29 ct/kWh, Latvijoje – 27 ct/kWh, Estijoje – 23,7 ct/kWh. Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, kaina Lietuvoje ir Latvijoje šiemet didesnė apie 10 proc., o Estijoje – mažesnė 1,9 procento.

Lietuvoje didmeninė elektros energijos kaina galutinės elektros kainos struktūroje vasarį (14,8 ct/kWh) buvo 8,8 proc. didesnė už ES šalių vidurkį (13,6 ct/kWh), 6,7 proc. didesnė nei buvo sausį (13,9 ct/kWh) ir 8,6 proc. didesnė nei 2025 m. vasarį (13,6 ct/kWh).

Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina galutinės elektros kainos struktūroje šiemet vasarį (14 ct/kWh) buvo 2,9 proc. didesnė už ES šalių vidurkį, 6,3 proc. didesnė nei buvo sausį (13,2 ct/kWh) ir 9 proc. didesnė nei pernai vasarį (12,8 ct/kWh).

Estijoje didmeninė elektros energijos kaina galutinės elektros kainos struktūroje vasarį (13 ct/kWh) buvo 4,6 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį, 9 proc. didesnė nei sausį (11,9 ct/kWh) ir 7,6 proc. didesnė nei pernai vasarį (12 ct/kWh).

Galutinės elektros kainos struktūroje didmeninės elektros energijos kainos dalis Lietuvos vartotojams vasarį siekė 50 proc. ir buvo 2 proc. mažesnė vidutiniškai ES šalių vidurkis (52 proc.). Latvijos (51 proc.) vartotojams elektros energijos dalis šį sausį buvo 1 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį, Estijos (53 proc.) – 1 proc. didesnė nei vidutiniškai ES.

Didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje vasarį vidutiniškai ES šalyse siekia 52 proc. ir svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.

Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities

sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.

LEA informacija