„Vasaros rezidencija“: vieni skaičiuoja dešimtmečius, kiti spinduliuoja jaunyste

Ramybę skleidžiantis žemės lopinėlis

Jau ir dabartinių sklypo šeimininkų sveikata neleidžia ilgai dirbti žemės darbų, tačiau iš Kęstučio tėvų paveldėta sodyba, kiekvienas jos kampelis, regis, iščiupinėtas šeimininkų rankų, alsuoja ir praeitimi, ir dabartimi. Nuo vartų per sodą iki pat namelio veda senasis takelis, ateinančiuosius pasitinka ir palydi didžiulė sena obelis. Grakščiai persivijančios stambios šakos erdvei suteikia ramybės, stabilumo. Jos pavėsyje smagu prisėsti karštą vasaros dieną, prisiminti tuos, kurie sodino, rūpinosi senuoju sodu.

Šapranavičiai sodybos statiniams pasirinko medieną: surentė nedidelį, bet tarp obelų ir želdynų jaukiai „įtupdytą“ rąstinį namelį su terasa ir pavėsinę. Bėgant metams, dalį senų sodo vaismedžių pakeitė šiuolaikinių veislių obelaitės, medlievos, šilauogės, serbentai ir agrastai.

Statiniams grožio ir gyvybės suteikia medinės skulptūrėlės: namų ramybę visais metų laikais saugo ant terasos laiptelių pasodintas rūpintojėlis, įdėmų žvilgsnį meta išminties simbolis – pelėda, visiems laimės linki pasaga. Pakvietęs užsukti į svečius, Kęstutis nepamiršta parodyti ir žmonos Violetos tautiniais raštais nertų užuolaidėlių, lyg iš sodybos gėlynų į kambarius atkeliavusių siuvinėtų gėlių paveikslų. Viskas šioje sodyboje alsuoja žmogaus rankų kūryba.

Žydėjimo ratas

Gėlynuose išsaugoti bijūnai, vilkdalgiai, jazminai, kuriuos šeima prieš daugelį metų parsivežė iš Kęstučio senelių sodybos – dabar toje vietoje iškilusi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Iš ten ir prieš 50 metų atkeliavusi obelaitė, kasmet džiuginanti avietiniais obuoliais.

„Dažniausiai jau vasarį pražysta eleborai – sniego rožės, paskui kovą nusidriekia įvairiaspalvių krokų kilimai, sužydi scilės, žydrės, narcizai, tulpės, hiacintai, – pasakojo Violeta. – O kur dar raktažolės, baltažiedės plukės, vilkdalgiai, žoliniai ir sumedėję bijūnai, kurie be abejonės nusipelnę didžiulės pagarbos, visus ateinančius sutinka ir palydi prie tako. Bijūnams draugiją palaiko hortenzijos, plačialapės melsvės, lelijos, rožės, kardeliai, astilbės, geltonžiedės kalijos ir daugybė kitų augalų.“

Prie pavėsinės rausvų ir violetinių spalvų rododendrai ir azalijos, o netoliese sodria žaluma nudžiūvusį slyvos kamieną apraizgiusios gebenės, aukštyn šaunantys raganės žiedų fontanai. Namo terasai gaivų šešėlį meta vasarą gausiai žydinti ląstūnė. Violeta ir Kęstutis mėgsta čia pasėdėti, nes tarsi ant delno matosi visas kiemas.

Vakarais šviečiant nuo saulės pasikraunantiems šviestuvams, sodas įgauna jau kitokį vaizdą, pilną šešėlių žaismo ir truputį paslapties. O rudenį pražystančios vėlyvosios senovinės darželių gėlės (rudbekijos ir ratiliai) nori nenori primena, kad sodo sezonas eina į pabaigą. Šapranavičiai čia žiemą negyvena, bet jau anksti pavasarį nekantriai laukia, kada vėl galės praverti savo „vasaros rezidencijos“ vartelius.

Iš puokštės išauginti rožių krūmai

Kęstutis atvirauja, kad už pavasarinę saulučių žiedais pražydusią pievelę jam nieko gražiau nėra. Veją nupjovus, naujus žiedelius jos sukrauna vos per kelias dienas. O žydėti pradeda jau gegužę ir ši fiesta tęsiasi iki vasaros vidurio. Jei orai ne itin sausi ir karšti, užtektinai drėgmės, tai jų žiedai, nors ir ne taip gausiai, bet skleidžiasi iki pat vėlyvo rudens.

Bet ne vien saulutės sulaukia vyro dėmesio. Prie namo akį traukia visą vasarą žydinčios rožės. Prieš 35 metus šiuos augalus jis padaugino auginiais iš dovanotos rožių puokštės. Didžiausias savašaknių rožių pliusas – iš vieno kero galima išauginti daug naujų. Ūgliais geriausia dauginti birželį ir įšaknydinti iš anksto paruoštame inspekte. „Pasodintos rožyne niekada neišleidžia laukinių erškėčių atžalų, nes yra savašaknės, – patirtimi dalijasi sodybos šeimininkas. – Jas pasodinau užuovėjoje prie namelio, uždengtos eglišakėmis čia jos gerai žiemoja, juk savašaknės rožės mažiau atsparios šalčiui nei skiepytos į laukinius erškėčius. Prieš dengdamas dar pamulčiuoju neutralizuotomis durpėmis.“

Vasaroti skirtas namelis jau nuo pat pradžių buvo suplanuotas su terasa, nedidele, bet jaukia. Deja, pietinė saulė stipriai įkaitina šią vietą, tad šeimai teko pasukti galvą, kaip išspręsti problemą – norėjosi ir pavėsio, ir spalvų. Pasirodo, tam puikiai tinka stambiažiedė ląstūnė. Per 15 metų ši, iki 5–10 m išauganti, liana nė karto nenuvylė. Kęstutis ją vis patrumpina ir formuoja skėčio formos. Prie atramos ir sienų ji tvirtinasi orinėmis šaknimis. Ryškiai oranžiniai, vamzdiški žiedai sutelkti ūglių viršūnėse išsidėsčiusiuose žiedynuose. Gausiai žydi liepą–rugpjūtį, o pavieniai žiedai džiugina ir rugsėjį. „Jie skleidžiasi vienas po kito, todėl ant svyrančių šakų galima matyti ir žiedpumpurių, ir žiedų, ir jau užmegztų vaisių“, – pasakoja kiekvieną sodybos augalą pažįstantis Kęstutis.

Hortenzijų draugija

Net penkis dešimtmečius jau skaičiuoja senovinė šviesioji hortenzija – ji yra tikras Violetos pasididžiavimas. Baltais žiedų burbulais vis dar gausiai žydi nuo liepos iki rugsėjo. Bet ji ne vienintelė gėlyne. Netoliese ir jos giminaitės didžialapės hortenzijos, keičiančios spalvą priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo bei veislės. Šarmingame dirvožemyje pasodinto augalo žiedai rožiniai, o rūgščiame – mėlyni.

Norėdama hortenzijų žiedų prabanga pasidžiaugti ilgiau, šeima pasodino ir vieną iš puošniausių bei šiuo metu ypač madingą šluotelinę hortenziją. Iš pradžių balti, vėliau rausvai balti žiedai, sukibę į 15–30 cm ilgio šluoteles, žydėti tik pradeda, kai kitos hortenzijos jau būna pasiekusios piką, ir gausiai dabinasi iki pat vėlyvo rudens.

„Ne tik gėlės mylimos mūsų sode. Aplinką puošia ir maloniausius kvapus dovanoja šokoladinės ir greipfrutinės mėtos, petražolės, krapai ir bazilikai, vazone sirpsta pomidorai, o jau iš tolo galima pamatyti ir komposto šeimininką – geltonus vaisius auginantį moliūgą“, – su šypsena ir apie žaliuosius augintinius pasakojo V. Šapranavičienė.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Violetos ir Kęstučio Šapranavičių ir Rūtos Vaitkevičiūtės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.