VDU Žemės ūkio akademija kviečia į Gyvulininkystės parodą

Dalyvavimas parodoje – vertė ūkiui

Specializuotoje Gyvulininkystės parodoje dalyvaus mėsinių ir pieninių galvijų, avių, ožkų, triušių, paukščių augintojų asociacijos, taip pat įmonės, teikiančios produktus ir paslaugas gyvulininkystės sektoriui. Ekspoziciją papildys AB „Lietuvos žirgynas“ auginami žirgai. Parodos metu vyks tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. Lietuvos kaimo plėtros programos geroji patirtis“, taip pat įvairios edukacinės ir pramoginės programos. Renginyje daug dėmesio bus skiriama skirtingų veislių pristatymams, gyvūnų išskirtinių savybių demonstravimui – tiesiogiai patyrusių praktikų perduodamos žinios yra ypač vertingos pradedantiesiems augintojams.

Tokio plataus formato renginys, tikimasi, patvirtins visų parodos dalyvių ir lankytojų lūkesčius: augintojai turės galimybę įgyti naujų žinių, užmegzti svarbių verslo kontaktų, ūkininkai papildys savo žinių bagažą, o miesto visuomenė, šeimos su vaikais galės nemokamai turiningai praleisti laiką.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia, kad mokslo ir verslo partnerystė šiandien kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, kuriant ir diegiant naujas technologijas, tobulinant studijų programas. Šio bendradarbiavimo rezultatus atspindi ir Gyvulininkystės parodų eksponatai. A. Miceikienės pastebėjimu, gyvulininkystės sektoriui iškyla labai didelis uždavinys ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Todėl, pasak pašnekovės, neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių ir kompetencijų.

Žinių svarba agroversle neabejoja ir įspūdingos išvaizdos įvairių veislių eksponatus parodos metu pristatysiantys Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas, ūkininkas Gintautas Migonis.

„Galvijininkystės sektorius nuolat sulaukia priekaištų dėl į aplinką skleidžiamų taršių dujų – amoniako, šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido, metano. Tačiau mokslo tyrimai rodo, kad pasirinkus inovatyvų veiklos modelį, tinkamas gyvulių laikymo, šėrimo, mėšlo tvarkymo technologijas, gyvulininkystės ūkiai tampa ne tik netaršūs, bet ir mažėja CO2 emisija bei gerėja dirvožemio humusingumas“, – teigia G. Migonis. Pašnekovas pasakoja, kad siekiant gerinti mėsinių veislių bandų genetinę vertę, galvijams atliekami genominiai tyrimai, vyksta kontrolinis bulių palikuonių penėjimas, VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centre atliekamas galvijų mėsos kokybės ir skonio savybių vertinimas. A. Rutkauskas paantrina, kad gyvulininkystės parodos Lietuvoje neturi ilgamečių tradicijų, tačiau ilgainiui jos turi atsirasti ir ūkininkai norės parodose pristatyti veisiamus gyvūnus, jų palikuonis. Dalyvavimas parodose ūkiui prideda papildomos vertės, kuri atsiperka parduodant gyvūnus veislei ar realizuojant savo gaminius, jei ūkis verčiasi tiesioginiais pardavimais. Tikimasi, kad šios parodos metu bus galima pristatyti limuzinų ir aubrakų veislių nujunkytas telyčaites bei buliukus, siekiant parodyti, kad teisingai pasirinkti mėsiniai veisliniai galvijai net ir sausros metu, trūkstant pašarų, gali pasiekti gerus priesvorio rezultatus.

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovė dr. Edita Meškinytė teigia, kad centras ūkininkams teikia mėsinių galvijų ir avių mėsinių savybių įvertinimo, raumenų skenavimo, svėrimo ir kitas paslaugas, kurios yra labai svarbios ūkinių gyvūnų veislininkystei, taip pat veislinių ūkinių gyvūnų augintojams didinant ūkinių gyvūnų veislinę vertę ir produktyvumą, veisiant gyvūnus, mažiau teršiančius aplinką. Centre atliekama ir eilė genetinių tyrimų: galvijų, arklių, avių bei šunų kilmės patikslinimas pagal DNR, ekonomiškai naudingų genų, avių skrepi ligos rezistentiškumo nustatymas. Parodos metu centro atstovai ne tik skaitys pranešimus, bet ir praktiškai pademonstruos, kaip atliekamas galvijo ilgiausiojo nugaros raumens skenavimas.

Dėmesys avininkystei ir ožkininkystei

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro paslaugomis naudojasi ir Lietuvos avių augintojų asociacijos nariai: pasitikrina avienos kokybę, o atlikę veislinių avių kraujo tyrimus sužino, kiek individas yra atsparus pavojingai avių ligai skrepi, ir tai augintojams taip pat padeda tikslingai vykdyti selekcinę atranką.

Asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė vardija, kad šiųmetėje parodoje, vyksiančioje VDU ŽŪA, lankytojai išvys Lietuvos juodgalves, sufolkus, „Ile de France“, tekselius, išskirtinės išvaizdos „Kerry Hill“, saugomas Lietuvos vietines šiurkščiavilnes, taip pat pienines ostfryzų veislės avis bei nereiklią škudų veislę. „Lietuvoje avių veislininkystės entuziastų nėra itin daug, vis dėlto jų naujų atsiranda kasmet, ir selekcinė veikla juda į priekį, avininkystės perspektyvos gerėja. Tačiau avininkystės versle reikia ne vien entuziazmo, bet ir specifinių žinių, kurių suteikia dalyvavimas Lietuvos avių augintojų asociacijos veikloje bei specializuotuose renginiuose“, – teigia G. Kisielienė.

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė tvirtina, kad šiųmetėje Gyvulininkystės parodoje lankytojai būtinai išvys „Anglo-Nubian“ veislės ožkas – tarp augintojų mėgėjų ypač populiarėjančias išraiškingos išvaizdos nulėpauses.

„Ūkiuose, kurie vysto sūrių gamybos verslą, mūsų šalyje dažniausiai laikomos Zaneno ir čekų baltųjų veislių ožkos. Lankytojams turime akcentuoti, kad visi parodoje demonstruojami gyvuliai yra grynaveisliai, o išvedant ir gerinant veislę selekcininkai nuosekliai dirba ne vieną dešimtmetį. Gera elitinė ožka duoda 5–6 l pieno per dieną. Anksčiau ožkos pieno riebumas siekė per 8 proc., o dabar vidutiniškai yra 3,4 proc. riebumo ir prilygsta karvės pieno riebumui. Būtent riebalai ožkos pienui anksčiau ir suteikdavo ne visiems priimtiną poskonį“, – pasakoja D. Ėmužytė.

Pieniniai galvijai ir mokslo inovacijos

Kelių veislių ir tipų pieninius galvijus – telyčaites ir veršingas telyčias – parodos metu pristatys kelios augintojų asociacijos. Demonstruojami eksponatai lankytojams atskleis, kokius produktyvumo ir eksterjero standartus privalo atitikti moderniuose, automatizuotuose ir robotizuotuose pieno ūkiuose laikomi gyvuliai.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas pasakoja, kad už produktyvias karves holšteines, kokias pamatys parodos lankytojai ir kokias šiandien melžia bene visos Europos ūkininkai, tenka dėkoti JAV ir Kanados selekcininkams. Mat kartu su emigrantais olandais ir vokiečiais už Atlanto kadaise iškeliavo ir europietiškos karvės. Tačiau jos netiko laikyti besikuriančiose pramoninėse fermose. Todėl Šiaurės Amerikos selekcininkai atliko didžiulį darbą, siekdami didelių primilžių ir keisdami gyvulių išvaizdą – karvės tešmuo turėjo būti patogus naudoti melžimo aparatą. Dar po kelių dešimtmečių holšteinės vėl buvo pargabentos į Europą vietinių karvių bandoms gerinti.

Pasak E. Gedgaudo, Lietuvoje laikomų holšteinų augintojų veislininkystės darbo rezultatus patvirtina efektyvi pašarų konversija ir proporcingai galvijo kūno masei dideli produkcijos kiekiai.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius pastebi, kad parodoje eksponuojami aukštos genetinės vertės gyvuliai gerai atspindi mokslo inovacijų įtaką veislininkystės veiklai. Viena tokių inovacijų – galvijų genomo tyrimas. Šis nepigus, bet efektyvus, užsienio laboratorijose atliekamas tyrimas leidžia nustatyti, kokias tėvų savybes paveldėjo veislinis jauniklis ir kiek šios savybės atitinka veisėjo lūkesčius, pavyzdžiui, kokį laktozės kiekį būsimame savo piene telyčaitė yra paveldėjusi iš savo tėvo. Kai ūkininkai diskutuos apie specifinius veislininkystės niuansus, visus renginio lankytojus V. Urbanavičius ragina nepraleisti progos dalyvauti Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos rengiamoje edukacijoje, kurioje patyrusi Lietuvos sūrininkė iš Kernavės Lina Urlikienė mokys sūrių gamybos meno.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas Juozas Darbutas pasakoja, kad parodos metu bus pristatomi žalieji ir žalmargiai galvijai, kurie dažniausiai laikomi stambiuose ūkiuose. Pasak J. Darbuto, geram šeimininkui šiandien nepakanka gyvulį tik paglostyti – produkcijos kiekį lemia gyvulio genetika, sveikatingumas ir gerai subalansuoti pašarai.

„Galvijininkystėje greitų rezultatų nebūna. Nuo tėvų suporavimo iki pirmaveršės karvės produkcijos gavimo praeina 3,5 m. Todėl mokytis tikslinga ne iš savų klaidų, o iš mokslo pasiekimais besinaudojančių veisėjų darbo rezultatų“, – įsitikinęs Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas.

Spalvingiausios ekspozicijos

Vieną spalvingiausių ekspozicijų VDU ŽŪA vyksiančiai specializuotai Gyvulininkystės parodai rengia triušių augintojus vienijančios organizacijos. Žiūrovai išvys belgų milžinus, prancūzų avinus, Vokietijos dėmėtuosius, šinšilas – iš viso kelių dešimčių įvairių veislių triušius. Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Eduardas Kubilius ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijos pirmininkas Artūras Stimbirys teigia, kad šių gyvūnų veisimu užsiimantys entuziastai šiandien tikrai turi ką parodyti, nes stipriai stengiamasi išlaikyti aukštą veislininkystės lygį – veislės, už kurias yra atsakingos asociacijos, nuosekliai gerinamos. Šios parodos metu taip pat dirbs nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, vyks gyvūnų veislinės vertės vertinimas. Paroda, pašnekovų nuomone, yra efektyvus būdas augintojams įgyti naujų žinių, pasidalyti praktine patirtimi ir propaguoti triušininkystę, nes triušiena rinkoje savo nišą turi ir turės ateityje – šio dietinio produkto ieško kūdikius auginančios šeimos, viešųjų konkursų būdu perka šalies gydymo įstaigos. Tačiau triušininkystės propaguotojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos profesorius dr. A. Stimbirys teigia su nerimu vertinantis Europoje kylančią idėją uždrausti triušius laikytis narveliuose. Profesoriaus įsitikinimu, žemę rausiantys gyvūnai, laikomi laisvai, ištrūks ir padarys ne mažiau žalos, kiek jų gentainiai yra padarę Australijoje.

Lankytojų akį parodoje trauks taip pat spalvinga Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos ekspozicija.

„Namų ūkyje laikomi veisliniai naminiai paukščiai yra tas natūralaus tvarumo pavyzdys, apie kurio būtinybę girdime kalbant nuolat. Lietuvoje praktiškai kiekvienas galime auginti paukščius ir mėgautis sveikais, ekologiškais kiaušiniais, nors pastaruoju metu ši tradicija, deja, primiršta net kaimuose. Paukščių veislių įvairovė yra stulbinanti: tai vištos, atrodančios tarsi plunksnų kamuoliukai ar pasipuošusios plunksnų karūnomis ant galvų, tai klegančios Lietuvos vištinės ir gigantiškos Tulūzos žąsys, invazinių šliužų naikintojos antys Indijos bėgikės, lietuviškų veislių balandžiai ir įvairūs kiti draugijos narių veisiami paukščiai. Parodoje juos bus galima ir pamatyti, ir iš pačių augintojų sužinoti konkrečios veislės ypatybes ir auginimo specifiką“, – nepraleisti progos apsilankyti VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje Gyvulininkystės parodoje ragina Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų asociacijos vadovas Linas Petraška.

Parodoje – senosios veislės

Be abejo, viso šalies veislininkystės paveikslo parodos lankytojai neišvystų be senųjų lietuviškų veislių gyvulių ir paukščių, kurių genetinį fondą padeda saugoti valstybė.

LSMU Gyvulininkystės institutas ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, jos vadovės Rūtos Šveistienės teigimu, parodose tradiciškai pristato Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąraše esančius gyvūnus: vištines žąsis, šiurkščiavilnes avis, baltnugarius ir šėmuosius galvijus.

UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Andrius Bielinis patikina, kad VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje parodoje bus Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, poni veislės žirgų, – dabar gausioje bandoje vyksta būsimų eksponatų atranka: žirgai turi būti ne tik išskirtinai dailūs, bet ir ramaus charakterio, kad jais galėtų pasidžiaugti ir suaugę, ir maži lankytojai.

Už parodos organizavimą atsakingo VDU ŽŪA padalinio – Verslo ir socialinės partnerystės centro – direktorė Rita Petlickaitė pasidžiaugė, kad universitete tęsiama tradicija organizuoti Gyvulininkystės parodas. Šiemet parodos gyvūnų ekspozicija bus išskirtinai didelė ir užims du stacionarius ir vieną laikiną parodų paviljonus. Parodai atsakingai ruošiasi ir įmonės, kurios turi ką pasiūlyti gyvulininkystės sektoriui. Registracija į parodą dar vykdoma, tad norintieji prisistatyti renginyje kviečiami suskubti.

Partnerio turinys

Visą naujausią informaciją apie renginį rasti ir į parodą užsiregistruoti galima interneto svetainėje expoacademia.lt.

Parodos organizatoriai yra VDU Žemės ūkio akademija ir LR žemės ūkio ministerija

Nr. 264/7