VDU Žemės ūkio akademijos absolventai įsteigė fondą: skatins regionų jaunimo studijas

Šalies agrosektoriui keliami vis aukštesni uždaviniai: jis turi atitikti Europos žaliojo kurso kryptį, diegti inovacijas, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, didinti eksportą. Tačiau agroverslas prognozuoja, kad jau po kelerių metų įgyvendinti šiuos svarbius strateginius uždavinius tiesiog fiziškai nebus kam, jei valstybė ir toliau ignoruos regionų vaikų socialinės atskirties problemą.

Todėl Vytauto Didžiojo Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubas „ŽŪA alumni“ priėmė Lietuvoje precedento neturintį sprendimą – įsteigė Paramos ir labdaros fondą „Parama regionų jaunimo studijoms“, kurio lėšos bus skirtos  padėti VDU ŽŪA universitetinį išsilavinimą įgyti regionų jaunuoliams, pasiryžusiems savo ateitį susieti su darbu šalies agrosektoriuje.

Ragina telkti dėmesį į vaikus

„Politikai, visuomenininkai šiuo metu labai susirūpinę pas mus patenkančių nelegalių migrantų teisėmis ir gerove. Tačiau kiek politikų ir visuomenininkų pastarąjį mėnesį nuvažiavo į atokų Lietuvos kaimą ir pasidomėjo, kaip ten jaučiasi iš pašalpų gyvenančioje šeimoje užaugęs šiųmetis abiturientas, dėl karantino aštuonis mėnesius neturėjęs galimybės eiti į mokyklą?“ – klausia tarp šalies universitetų aktyviausiu pripažįstamo absolventų klubo „ŽŪA alumni“ prezidentas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis. Jis teigia neabejojantis, kad vienintelis efektyvus būdas padėti regionuose įsikūrusių šeimų vaikams – sudaryti galimybę jaunuoliams patekti į universitetą, kuriame ne tik įgyjama agrosektoriaus darbo rinkoje paklausi profesija, bet įvyksta ir jauno žmogaus vertybių transformacija.

Tikslas  – sustiprinti starto pozicijas

„Fondo tikslas – atkreipti problemos nematančios valdžios dėmesį, kad situacija nėra normali, jei kaimo vaikas į gimnaziją turi važiuoti 40 km, jei jam fizinį ir fiziką dėsto tas pats mokytojas, tačiau patekimo į aukštąją mokyklą kartelė nustatyta vienoda ir jam, ir prestižinę didmiesčio gimnaziją su kelių korepetitorių pagalba baigusiam abiturientui. Kartu su VDU ŽŪA kuriame sistemą, kuri jau šiemet padės universiteto duris praverti kelioms dešimtims, o ateityje, tikimės, ir keliems šimtams regionų vaikų, kuriems iki nustatyto minimalaus konkursinio balo yra pritrūkę nedaug“, – fondo tikslą komentuoja E. Makelis, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad, Lietuvoje sugriovus anksčiau veikusias stiprias žemės ūkio mokyklas, jų vietoje valstybė nesugebėjo sukurti nieko naujo. Danijoje, Airijoje, Suomijoje, Švedijoje regionų vaikus pirmiausia stengiamasi pritraukti į profesines mokyklas, kurias baigę jie mokslus tęsia ir žinias gilina kolegijose bei universitetuose, t. y. šalyse sukurtos nuoseklios sistemos, agrosektorių aprūpinančios aukštos kvalifikacijos žmogiškaisiais ištekliais.

„Jei Lietuvą ateityje matome kaip klestinčią ir socialiai atsakingą valstybę, būkime realistai – nėra nė vienos klestinčios valstybės be gyvybingo kaimo“, – įspėja E. Makelis.

Prie VDU „ŽŪA alumni“ klubo įsteigto fondo veiklos lėšomis prisideda agroverslo įmonės, ūkininkai, privatūs asmenys. Informacijos sklaidos partneris – UAB „Ūkininko patarėjas“, kuris savo medijų kanaluose pateiks informaciją apie fondo veiklą, pristatys mecenatus, skatins agroverslo atstovus jungtis prie šios žemės ūkio sektoriui reikšmingos  iniciatyvos.

Informacija ketinantiesiems skirti paramą (https://zua.vdu.lt/apie/alumni/zua-alumni-fondas/).

Investicijos grąža – Lietuvos ateitis

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Paramos ir labdaros fondo pirmininkas prof. Jonas Čaplikas taip pat neabejoja, kad  sėkmė arba nesėkmė šiuo metu rengiant kvalifikuotus žemės ūkio specialistus nulems Lietuvos regionų ateitį daugelį metų į priekį.

„Specialistų rengimo procesas sutriko 2009 m., tačiau labiausiai atotrūkis tarp tyrimais pagrįsto specialistų poreikio ir  studijuojančiųjų skaičiaus smuko per pastaruosius penkerius metus. Ir šis mažėjimas vyko skaičiuojant ne vienetais ar dešimtimis, o kelis kartus. Atotrūkiui didėjant, ateityje žemės ūkis patirs dar didesnių problemų“, – situaciją komentuoja pašnekovas, pastebėdamas, kad praėjusiais mokslo metais į VDU ŽŪA priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis būtų atitinkamai 154 ir 166. Apmaudžiausia, pasak J. Čapliko, tai, kad dėl nustatytos priėmimo į universitetus tvarkos  nuošalėje lieka 80–90 proc. motyvuotų regionų vaikų, kuriems dėl objektyvių priežasčių sudėtinga pasiekti reikalaujamą minimalų konkursinį balą.

Todėl agroverslo iniciatyvą įsteigti fondą J. Čaplikas vertina kaip priverstinę atsvarą šalies vyriausybinių institucijų neveiklumui sprendžiant ne tik agrarinio sektoriaus aprūpinimo specialistais, bet ir bendrąsias  regionų tvaraus gyvybingumo problemas.

„Viską pirmiausia lemia žmonės: jų susietis su vietos bendruomenėmis, motyvacija įsitraukti į vietos problemų sprendimą, verslumas ir, žinoma, nuolat atnaujinamos mokslu grįstos vietos žmonių kompetencijos pažangiausių technologijų, žaliojo kurso ir daugelyje kitų aktualių sričių. Agroverslo atstovai patys veikdami regionuose puikiai suvokia, kad vietos jaunimas neturi tokių pačių galimybių kaip didžiųjų miestų bendraamžiai atskleisti savo gabumus, įstoti į žemės ūkiui skirtas studijų programas aukštosiose mokyklose“, – pastebi profesorius. Todėl fondas sieks akumuliuoti kuo daugiau lėšų, kad motyvuoti jaunuoliai turėtų galimybę papildomai pasirengti studijoms ir sėkmingai įveiktų formalų patekimo į universitetą barjerą. J. Čaplikas teigia neabejojantis, kad ši agroverslo investicija duos grąžą ne tik jam pačiam, bet ir visos Lietuvos ateičiai.

VDU ŽŪA informacija

Informacinis partneris  „Ūkininko patarėjas“

2021-07-31