Veiklos optimizavimo meistrai į dugną tempiasi ir kitus

Ar gali būti, kad valstybei atsisakant daugelį metų vykdytos veiklos būtų keliama grėsmė kito ūkio subjekto išlikimui? Panašu, kad tokia situacija susiklostė Prienų rajone. Tvenkininės žuvininkystės ūkiui AB „Išlaužo žuvis“ Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdytų ir šiuo metu „uždaromų“ Šilavoto tvenkinių kaimynystė tapo tiksinčia bomba.

Atiduoda Turto bankui

ŽŪM nutarė atsisakyti Šilavoto karpių veislyno. Nacionalinė karpio veislė prarasta, jos atkūrimas – pernelyg brangus. Ir apskritai, pagal dabartines nuostatas, žuvivaisai skiriamos valstybės lėšos turi būti skiriamos saugotinoms rūšims upėse ir ežeruose palaikyti, o ne verslinei tvenkininei žuvininkystei. Taupant lėšas žuvivaisos padalinių veikla optimizuojama.

Vyriausybės nutarimo perduoti šį objektą Turto bankui (TB) dar nėra, tačiau tam aktyviai rengiamasi. ŽŪM informavo TB, kad žuvys išgaudytos ir išvežtos, likę tik tvenkiniai su vandeniu. Žingsnis ilgai atidėliotas. Paskutiniame sprendimo etape, šį pavasarį, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pasiūlė ministerijai dar kartą pasvarstyti – ne dėl paties sprendimo, o dėl tikslingumo tvenkinius perduoti TB. Ar nevertėtų išsaugoti esamos bazės mokslo ir mokymo tikslais? ŽŪM pateikė užklausas universitetams ir gavo neigiamą atsakymą – Šilavoto tvenkiniai nedomina nė vienos mokslo įstaigos.

Kada atsirastų naujas šeimininkas?

Žuvininkystės tarnyba Šilavote veiklos nevykdo jau senokai. Pagal numatytas procedūras, nauji šeimininkai čia atsirastų dar negreitai – maždaug po metų. TB generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kaip viskas vyksta. Vyriausybei priėmus nutarimą, TB turi per 30 dienų perimti turtą, maždaug dviejų mėnesių prireikia preliminariai analizei. Turto pardavimo suderinimo procedūros taip pat turi tam tikrus terminus. Objektas gali būti parduotas per 6–9 mėn. Pasak M. Sinkevičiaus, tiems 6–9 mėn. iki pardavimo galėtų būti sudaroma valstybinio turto trumpalaikė nuomos sutartis, tačiau suinteresuotoms šalims tai vargu ar būtų patrauklu – tiek dėl trumpo termino, tiek dėl to, kad būtų skelbiamas nuomos konkursas.

Susieti bambagysle

Apie ŽŪM sprendimą dėl Šilavoto diskutuota dar prieš 2–3 metus, taigi tai nėra didelė naujiena. Dabar jautriausias klausimas – kaip šis sprendimas paveiks artimiausius kaimynus, mat ši valstybinė tvenkinių bazė yra glaudžiai susijusi su žuvis auginančia ir perdirbančia AB „Išlaužo žuvimi“. Tai vienas tvenkininės žuvininkystės lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. 500 ha tvenkinių plote išauginama per trečdalis visos Lietuvos akvakultūros produkcijos.

Tvenkininės žuvininkystės istorija Prienų rajono kampelyje prasidėjo sovietmečiu, kai 1965 m. buvo iškasti pirmieji tvenkiniai ir įsteigtas Išlaužo žuvininkystės ūkis, kuriame atsirado Šilavoto selekcinis skyrius. Atkūrus šalies nepriklausomybę, buvęs ūkio selekcijos skyrius buvo atskirtas ir liko valstybės rankose. Jam patikėta valstybinė karpių selekcijos misija. Nuo 1994 metų veiklą pradėjo „Išlaužo žuvis“. Sąsaja ne tik istorinė. Kaimynai sujungti bambagysle – Jiesios upės baseino. Upė per Šilavotą nuteka į Išlaužą.

Tapo sprendimų įkaitais

Su buvusiu Šilavoto žuvų veislynu glaudžiai susieta „Išlaužo žuvis“ dabar tapo ministerijos sprendimų ir Žuvininkystės tarnybos veiksmų įkaitu. Visais laikais galiojo įstatymo nuostata dėl žuvininkystės tvenkinių tame pačiame upės baseine, tai buvo saugiklis, leidžiantis užkirsti kelią galimam ligų plitimui. Dabartiniame Žuvininkystės įstatyme sakoma: „To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus akvakultūros tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių akvakultūros tvenkinių, nesuderinus išankstinio technologinio proceso aprašymo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.“

Jiesios upės baseine „Išlaužo žuvis“ yra keletu kilometrų žemiau. Taigi iš esmės rizikingas sprendimas buvo priimtas jau šalies nepriklausomybės pradžioje, kai nuo tvenkininės žuvininkystės ūkio buvo atskirtas vienas jos skyrius. Taip žemiau esantis Išlaužo ūkis pasmerktas būti priklausomu nuo kaimynystėje esančių tvenkinių valdytojų, jų ūkiškumo ar nevalyvumo.

Įvyko tai, ko labiausiai bijojo

„Išlaužo žuvies“ direktorius Darius Svirskis su nerimu stebėjo tai, kas vyko kelerius pastaruosius metus: tvenkininės žuvininkystės nuvertėjimą ministerijos akyse, nesutarimus dėl valstybinio karpių veislyno egzistavimo tikslingumo, stringančio finansavimo, tvenkininės žuvininkystės specialistų nykimą.

Ministerija pradėjo siųsti žinią, esą nėra reikalo švaistyti valstybės lėšų, rinka viską pati galinti sureguliuoti, įžuvinimo medžiagos galima atsivežti iš Europos. Į Šilavoto tvenkinius buvo suleista Čekijoje įsigytų karpių, tikintis pagerinti veislinių karpių bandą. Dabar paaiškėjo, kad veikiausiai su šia žuvimi buvo įvežtas Lietuvoje naujas ir ypač pavojingas pirmuonis ichtioptyrius, o Šilavoto tvenkiniai tapę naujo užkrato židiniu.

Įvyko tai, ko labiausiai bijota. Pasak D. Svirskio, Išlaužo tvenkiniuose gyvenantys karpiai ir europiniai šamai turi įgytą, iš dalies paveldimą atsparumą. Tačiau prieš naujai gautą ,,dovanėlę“ Lietuvoje nėra jokių žinomų vaistų ar priemonių. „Užkratas visai kito porūšio, kitos formos. Pirmuonis tuose kraštuose ypač virulentiškas“, – pažangaus žuvininkystės ūkio vadovas pabrėžia, kad atsiradęs pirmuonis visiškai skiriasi nuo tų formų, su kuriomis susidurta iki šiol. Maža to, jis mutuoja ir platina ligą. Imliausios naujam užkratui yra bežvynės rūšys – europinis šapas, veidrodinis karpis.

Gyvybės ir mirties klausimas

Šiandieninę padėtį D. Svirskis apibūdino būtent šiais žodžiais: tai gyvybės ir mirties klausimas. „Išlaužo žuvis“ atsidūrė tarsi prie kanalizacijos vamzdžio. Kai užterštas šaltinis, iš kurio imamas vanduo, kyla išlikimo klausimas. Įmonės vadovo teigimu, situacija reikalauja skubių veiksmų, nes kiekvienas pirmuonis per savaitę gali pasidauginti iki tūkstančio kartų, geometrine progresija. Tačiau padėties šeimininkai yra aukščiau esančio Jiesios baseino valdytojai, kurių dabar praktiškai nėra ir nežinia, kada atsiras.

„Išlaužo žuvis“ viliasi KRK pagalbos. Parlamentiniame komitete rūpestį supranta: jeigu iš tiesų taip yra, Šilavoto tvenkiniai tapę užkrato šaltiniu, tai gali pribaigti dabar sėkmingai veikiančią įmonę, išplisti ir į kitus tvenkinius. Svarstyta, kad galimai yra dar viena išeitis – verslo ir mokslo partnerystės. „Universitetai gal nepajėgūs vieni valdyti; jei būtų partnerystė su verslu, gal greituoju būdu reikėtų susitarti ir rasti bendrą valdymo formą“, – svarstė parlamentaras Kęstutis Mažeika.

Ar reali verslo ir mokslo partnerystės perspektyva, paaiškės šiomis dienomis. Derybas su universitetais vedantis D. Svirskis su „Ūkininko patarėju“ apie tai kalbėjo atsargiai, nes situacija yra itin rimta. „Išlaužo žuvies“ direktorius akcentavo, kad jų tikslas yra anaiptol ne užvaldyti papildomus tvenkinių plotus, o rasti būdą, kaip nuo užkrato išvalyti vandens saugyklą, dezinfekuoti tvenkinius, nes tai yra jų išlikimo sąlyga.

Žuvininkystės tarnyba grasina teismais

Žuvininkystės tarnyba ŪP patikino, kad „Išlaužo žuvis“ kelerius pastaruosius metus žuvies iš Šilavote esančio žuvivaisos padalinio nepirko ir jokių pretenzijų neturėjo. „Labai nustebino nepamatuoti pasisakymai per KRK posėdį. Manome, kad už savo teiginius reikia atsakyti ir svarstysime klausimą dėl privataus ūkio direktoriaus D. Svirskio patraukimo atsakomybėn už šmeižtą“, – Žuvininkystės tarnybos vardu redakcijai pranešė Rita Šakinytė, už bendravimą su žiniasklaida atsakinga Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Šmeižtu laikomi D. Svirskio pasakyti žodžiai, kad tvenkiniai nėra tušti, juose likę žuvyčių. Žuvininkystės tarnyba pabrėžė, kad tvenkiniai buvo ištuštinti, o žuvys, laikantis taikomų profilaktinių priemonių, perkeltos į kitus Žuvininkystės tarnybos padalinius. Tarnyba taip pat kategoriškai neigė ir užkrato problemą: „Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad gerb. D. Svirskio minimas žuvų parazitas – pirmuonis – visais laikais gyveno, gyvena ir gyvens visuose vandens telkiniuose. Šis pirmuonis gerai žinomas tiek akvariumistams, tiek žuvininkystės ūkių savininkams. Kiekvienais metais visi žuvivaisos ūkiai taiko profilaktines priemones žuvų ligų prevencijai ir gydymui prieš šį bei kitus žuvų ekto parazitus. Atkreiptinas dėmesys, kad visa parduodama žuvis turi turėti Žuvų ir kitų hidrobiontų parazitologinių tyrimų pažymas, o tokios pažymos yra išduodamos, jei žuvis yra sveika.“

Išgirdęs apie grasinimą teismais D. Svirskis kiek pasvarstęs atsakė, kad jie bylinėtis nenori ir tam nesiruošė – tai atima laiko ir energijos, be to, yra ką ir be to veikti. Tačiau apskritai toks Žuvininkystės tarnybos žingsnis jo nenustebintų. Yra pavyzdžių, kai ši tarnyba bylinėjosi net su savo darbuotojais.

„Ūkininko patarėją“ taip pat stebina tokia mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos institucijos pozicija ir skatina tiek visuomenę, tiek parlamentarus akyliau pasidomėti jos veikla.

Redakcijos nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite:  Žemės ūkio ministerija; ŽŪM;  žuvininkystė; Seimo kaimo reikalų komitetas;