Vėjo elektrinių parkai planuojami visoje Lietuvoje

Technologijos leidžia parkus statyti visoje Lietuvoje

Daugeliui kyla klausimų, kodėl ir kokiais kriterijais remiantis vėjo elektrinių parkams pasirenkamos tam tikros konkrečios savivaldybės. Analizuojant tokių parkų strateginius planus akivaizdu, kad parkų plėtra numatoma visoje Lietuvoje, ne tik tam tikrose atrinktose savivaldybėse.

„Kalbant apie savivaldybes, kuriose numatoma didžiausia vėjo elektrinių plėtra, matyt, reikėtų paminėti tai, kad jei anksčiau, kai vėjo energetikos technologijos dar nebuvo taip išvystytos kaip dabar, visi investuotojai stengėsi statyti vėjo elektrines Vakarų Lietuvoje, kur žemės paviršiuje vyrauja didesni vėjai. Dabar, kai vėjo elektrinės paprastai statomos gerokai aukš­tesnės, pasiekiančios tuos aukščius, kur vėjas yra praktiškai visur Lietuvoje, vėjo jėgainės planuojamos beveik visoje šalyje.

Vėjo jėgainių statybą riboja nebent miškai, kuriuose Lietuvos įstatymai kol kas neleidžia statyti vėjo jėgainių, oro uostai, pasienio, urbanizuotos, saugomos teritorijos ir infrastruktūros (elektros tinklų) trūkumas“, – komentuoja Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Vokietijoje vėjo energetikos tankis – dešimt kartų didesnis

M. Nagevičiaus teigimu, vėjo jėgainių tankis Lietuvoje, skaičiuojant įrengtų vėjo jėgainių galią, tenkančią vienam kvadratiniam kilometrui šalies teritorijos, siekia apie 15,7 kW/kv. km.

„Net įgyvendinus ambicingiausius vėjo energetikos plėtros projektus Lietuvoje optimistiškiausio scenarijaus atveju šis tankis nesieks 100 kW/kv. km. Palyginimui, Vokietijoje 2022 metų pabaigoje vėjo elektrinių tankis siekė 162,5 kW/kv. km, kai planuojama vėjo energetikos sausumoje tankį iki 2030 metų padidinti dvigubai – iki maždaug 320 kW/kv. km“, – sako energetikos ekspertas.

Įdomu tai, kad Lietuvoje kylant klausimams dėl vėjo elektrinių poveikio žmogui ir aplinkai, tokios temos Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nėra populiarios, nes ten vėjo elektrinių parkai nėra naujas dalykas kaip Lietuvoje. Per visą jų veikimo laikotarpį nebuvo nei vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršijusios nustatytus garso reikalavimus, kas mūsų šalyje gyventojams kelia nerimą. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad kenksmingo poveikio sveikatai ir aplinkai vėjo jėgainės neturi, ir būtent dėl to Vakarų Europoje taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo poveikio aplinkai reikalavimams.

Tai lemia, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje esamas ir planuojamas tankis yra gerokai didesnis, nes aiškiai suprantama, kad naudos visiškai nusveria bet kokį nerimą dėl neigiamo poveikio.

Kodėl Lietuvos planuose – vėjo elektrinių plėtra?

„Kuo daugiau Lietuvoje bus įrengta vėjo ir saulės elektrinių, tuo didesnė bus elektros pasiūla rinkoje. O tai reiškia, kad tuo mažesnė bus elektros rinkos kaina. Nes būtent taip veikia elektros rinka ir dėl to mes vis dažniau turėsime laikotarpių, kai elektros kaina bus žema, o tai reiškia, kad ir mūsų visų sąskaitos už elektrą bus mažesnės. Didelę dalį pinigų, kuriuos mes visi dabar leidžiame elektrai pirkti, galėsime leisti gerokai prasmingiau.

Negana to, pigesnė elektros kaina rinkoje reiškia patrauklesnį investavimą į naujas gamybos įmones būtent Lietuvoje. Tai lems daugiau ekonomikos, darbo vietų, pridėtinės vertės kūrimo, didesnes gyventojų pajamas ir galimai – laimingesnius, ekonomiškai saugiau besijaučiančius žmones Lietuvoje“, – sako M. Nagevičius.

Greta išvardytų naudų, ekspertas akcentuoja ir tai, kad vis palankesnėmis tampa investicijos į perteklinės elektros panaudojimą pigių elektros kainų metu – vandens šildymui, elektros kaupiklių pakrovimui, vandenilio gamybai: „Lietuva, vertinant mūsų šalies milžinišką vėjo energetikos potencialą, ateityje gali tapti ne tik elektros, bet ir žaliojo vandenilio, gaminamo iš elektros elektrolizės būdu, eksportuotoja į šalis, kuriose vandenilis ateityje bus naudojamas chemijos, metalurgijos pramonėje.“

Pasak eksperto, galimybė eksportuoti iš vėjo pagamintą elektrą gali atsirasti jau per artimiausius trejus metus. Jis teigia, kad per šį laikotarpį vėjo elektrinių bendra galia gali pasiekti iki 3 915 MW, įrengus apie 650–750 vėjo jėgainių bokštų: „Tikėtina, kad smarkiau papūtus vėjui tam tikrais momentais Lietuva vėjo elektrinėse pagamins daugiau elektros, nei suvartoja, ir šią perteklinę elektrą eksportuos į gretimas šalis arba kaups.“

Parkai naudingi savivaldybėms ir bendruomenėms

M. Nagevičius priduria, kad vėjo elektrinės atneša nemažai naudos pačioms savivaldybėms ir bendruomenėms.

„Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą. Vienas 100 MW galios vėjo elektrinių parkas (14–16 vėjo jėgainių) kasmet vietos bendruomenėms privalo pervesti po maždaug 450 tūkst. eurų. Šios lėšos neišvengiamai gerins vietos bendruomenių gyvenimo kokybę“, – teigia jis.

Greta šio bendruomenių veik­los finansavimo, vėjo jėgainių parkai į savivaldybės biudžetą kasmet moka nekilnojamojo turto mokestį, yra įpareigoti gerinti aplink esančią infrastruktūrą, kuria darbo vietas parko vystymo, statybų metu.

Partnerio turinys

Nr. 230/8