Dvylika mėnesių nuo 2022-ųjų liepos 19 d. iki šių metų liepos pabaigos dviejose iš anksto numatytose jūrinio vėjo parko vystymo teritorijose Baltijos jūroje inkarais prie dugno pritvirtinti du plūdurai su specializuota įranga nuolat matavo vėjo greitį ir jo kryptis nuo 10 iki 280 metrų aukščiuose. Taip pat buvo vertinami ir kiti hidrometeorologiniai parametrai šioje jūros vietoje: fiksuotas atmosferos slėgis, oro temperatūra, santykinis drėgnis, bangų aukštis, srovių stiprumas bei kryptis ir vandens lygis.

Šiemet liepos pabaigoje abi plūduriuojančios hidrometeorologinių parametrų matavimo stotys sėkmingai parplukdytos į krantą.

Ekspertai, atlikę jūroje gautų duomenų analizę, patvirtino, kad metiniai vėjo pajėgumų ir kiti hidrometeorologiniai parametrai sutampa su anksčiau modeliuotais skaičiavimais dėl prognozuojamo vėjo potencialo Baltijos jūroje.

Duomenys rodo, kad vidutinis vėjo greitis 100–200 m. aukštyje siekia nuo 9 iki 9,6 m/s. Didžiausi vėjo greičiai buvo fiksuojami šaltuoju metų laiku: spalio ir gruodžio–kovo mėnesiais (vidutiniškai 10–13 m/s), o maksimalus vidutinis 10 min. vėjo greitis per visą matavimų laikotarpį 150 m aukštyje buvo 28,6 m/s. Didesnis vėjo greitis jūroje turi tiesioginę įtaką elektros gamybai ir parenkant galingesnių turbinų modelius.

Fiksuotas stipresnis vėjas šaltuoju metų laiku patvirtina jūrinės energetikos svarbą bendrame elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių metiniame balanse, nes saulės jėgainių energijos gamyba labiausiai sumažėja žiemą, o tuo metu vėjo energija papildys nacionalinę generaciją.

Remiantis surinktais duomenimis, įvertinta ir dominuojanti vėjo kryptis jūrinio vėjo parko teritorijoje, kuri yra svarbi vėjo elektrinių orientacijai parinkti. Nustatyta, kad jūroje dažniau vyravo vakarų ir pietvakarių vėjai.

Ekonominis vėjo energijos panaudojimo jūroje efektyvumas priklauso nuo palankių vėjo sąlygų jūroje, todėl hidrometeorologinių parametrų matavimai jūrinių vėjų jėgainių parko teritorijoje yra itin svarbūs vėjo potencialui ir būsimos elektros gamybos pajėgumams įvertinti.

Gauti rezultatai dar kartą patvirtina, kad Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius ir gali efektyviai vystyti jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje.

Tyrimų duomenys taip pat padės potencialiam parko vystytojui parinkti vėjo turbinų modelius, sumodeliuoti turbinų išdėstymą, jų eksploatavimo laikotarpį, apskaičiuoti reikalingas investicijas ir įvertinti kitus svarbius projekto aspektus.

Kaip jau skelbta, planuojamas 700 MW leistinos generuoti galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. Jūrinio vėjo parko numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 kv. kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 38 kilometrai.

Vėjo greičių tyrimų duomenys ir kitų hidrometeorologinių matavimų Baltijos jūroje ataskaitos lietuvių ir anglų kalba yra atvirai prieinamos jūrinio vėjo elektrinių parko puslapyje offshorewind.lt.

LEA fotoinformacija

Nuotr.: jūros vėjo matavimai

Paaiškėjo jūrinio vėjo konkurso laimėtojai

Ketvirtadienį VERT paskelbė, jog pavasarį paskelbtą Jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursą laimėjo jungtinės veiklos pagrindu veikiantys UAB „Ignitis renewables“ ir OW OFFSHORE, S.L.

Konkurso laimėtojas pasiūlė 20 mln. Eur jūrinio vėjo elektrinių plėtros vystymo mokestį. Jis į valstybės biudžetą turės būti sumokėtas per 60 kalendorinių dienų.

Numatoma, kad jūroje vėjo elektrinės bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo.

Pavasarinis jūrinio vėjo konkursas vyko pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 221 straipsnį, t. y. be valstybės paramos, netaikant skatinimo.

ŪP portalo inf.