Velykinė dovana – kukli, paprasta, bet jausminga

Esate floristė, prieš kiekvienas šventes žmonės ateina pas jus floristinių kompozicijų, kuriomis puošia namus arba dovanoja draugams, artimiesiems. Ką siūlytumėte dovanoti Velykų proga?

Ši šventė išsiskiria savita emocija. Visa esybe jau pajaučiame pavasarį, daugiau šviesos, šilumos, natūralios žalumos. Todėl ir dovana turėtų žadinti emocijas – lengvas, gyvybingas, linksmas, žaismingas. Nereikėtų dairytis vertingo daikto, pakanka akims ir širdžiai mielos smulkmenėlės. Vertinga pati emocija, o ją visada sužadinsite gėlių žiedais.

Nereikia įmantrių gėlių, visiškai pakanka paprastų pavasarinių svogūninių augaliukų. Kartais žmonės rudenį nusiperka įvairių gėlių svogūnėlių ir pavasarį juos susodina į indelius, paruošia kaip dovanėles. Tai nebrangu finansiškai, bet draugai pajaus, kad galvojote apie juos ir į dovanėlę įdėjote širdies.

Velykoms puikiai tinka krepšelyje, dubenėlyje, stikliniame ar keramikiniame inde susodintos tulpės, narcizai, snieguolės, žydrės. Galite pasodinti ir hiacintų, bet turite žinoti, kad žmogui jų kvapas patinka ir nesukelia galvos skausmo. Kompozicijoje tarp žemesnių augalų gražiai atrodys paukštpienės, tik jų jau teks nusipirkti paaugintų.

Jeigu naudosite tik vienos rūšies gėlių, tarp jų galima pasėti sėjamosios pipirinės. Tai vienmetis, mažiausiai reiklus prieskoninis augalas. Greičiausiai pasodintų augalų netręšite, todėl pasiskynęs kelis stiebelius šios pipirinės žmogus galės pagardinti sumuštinį, kiaušinienę ar salotas, geru žodžiu paminėdamas ir jus! Nereikia bijoti fantazuoti, galbūt verta į kai kuriais kompozicijas įsodinti net svogūną. Svarbu atsižvelgti, kam dovana skirta.

Pavasaris mums toks dosnus, kad galime prisigalvoti visokių smagių dalykų. Jeigu turite sodybą, kieme tikriausiai jau žydi snieguolės, žydrės, scylės, iškaskite keletą kerelių, pasodinkite į indelius, pabarstykite sėjamosios pipirinės ir štai – kuo puikiausia dovana, o biudžetas minimalus. Prieskoninė žolelė, jeigu šilta, šviečia saulutė, ant palangės sudygsta maždaug per keturias dienas. Iš anksto jos pasėję atskirame inde, į kompoziciją galėsite perkelti jau žaliuojančius lopinėlius. Jos galima pabarstyti ir į kiaušinio lukštą – jais žaismingai papuošite šventinį stalą.

Kokių indų tokioms kompozicijoms reikėtų paieškoti?

Per Velykas paprastai visas veiksmas sukasi aplink vaikus. Todėl paieškokite kiškučio, gaidelio ar kiaušinio lukšto formos indo. Bet jeigu eisite pas šeimą, kurioje vaikų nėra, tiktų ir patys paprasčiausi indai, tarkime pintas krepšelis, sendinti, jau nenaudojami moliniai indai. Svarbiausias akcentas šiuo metu turėtų būti augalai, o ne tai, kur jie susodinti.

Populiaru augaliukus „apgyvendinti“ arbatos puodelyje – tai nebloga idėja, nes padovanosite ne tik žolynėlių, be to, gavus tokią dovaną, nereikia ieškoti vazelės. Augalams nuvytus ir puodelį išplovus, ilgus metus jį galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Taip išliks prisiminimas apie šventę, apie jūsų apsilankymą.

Kokių dekoracijų ieškoti prie pasodintų augalų?

Tinkamų galima rasti tiesiog peržengus namų slenkstį. Pirmiausia daugelis pagalvos apie susprogusias žilvičio ar blindės šakeles su „kačiukais“, ir bus teisūs. Galbūt kažkas jau iš anksto pasirūpino namuose pamerkti beržo ar vyšnios šakelių – jų taip pat galima įsmeigti tarp gėlių vazonėlyje. Žinoma, efektas trumpalaikis, bet ši proga ir nereikalauja ilgalaikiškumo, tiesiog leiskime emocijoms „išsprogti“ iš vidaus, pasidžiaukime šia akimirka – tokią nuotaiką diktuoja ir pats pavasaris, toks greitas ir trumpas!

Mažą, bet mielą smulkmenėlę galite pagaminti ir iš paprasčiausios pernykštės žolės ar smilgų. Susukite iš jų lizdelį, įdėkite kelis kiaušinukus, plunksnelę, jeigu kompozicija didesnė, netoliese patupdykite paukštelį. Tinka ir samanos – jos pridengs tarp gėlių esančią žemę ir suteiks daugiau žalumos, o grakščią, banguotą liniją sukurs gelsva samana pasidengusi sausa medžio šaka.

Velykos, kaip ir Kalėdos, turi savitą aksesuarų rinkinį. Kaip derinate šiuos elementus?

Žinoma, populiariausi kiaušinukai. Tinka ir tikri, pavyzdžiui, putpelių, ir dirbtiniai, dekupažuoti, pamarginti. Prie jų, be abejo, atsiranda paukšteliai: patupdyti, pakabinti ar įsmeigti. Visai nesunku iš vielos, storesnės ir plonesnės, patiems pasigaminti. Tereikia iš storesnės vielos išlankstyti paukščio kontūrą ir apsukti jį plonyte viela, tarp jos įterpiant lapelį, vieną kitą smilgą ar audinio atraižėlę. Paukštelis gausis lengvas ir ažūriškas, jei visiškai neuždengsite jo vidaus, paliksite tarpelius.

Itin dažnai per Velykas matome zuikius. Prisipažinsiu, nežinau, kaip jie susiję su švente, kurios pagrindinė žinia yra prisikėlimas, todėl juos savo darbuose naudoju retai. Bet jeigu norisi pradžiuginti vaikučius, jų taip pat galite patupdyti į kompoziciją. Tik nerekomenduoju šalia jų įtaisyti paukštelio ar lizdelio. Natūralioje gamtoje tokio derinio nepamatysime.

Ar svarbu, kokias spalvas pasirinksime?

Taip, spalvos ne mažiau svarbu, kaip ir aksesuarai. Jei per Kalėdas visur dedame kankorėžių, spygliuočių šakelių, tradiciškai dominuoja raudona, aukso ir sidabro spalvos, tai Velykų spalvos ir augalai visai kiti. Bundančioje gamtoje matome gaivią žalią, geltoną, baltą – šios spalvos turėtų atsirasti ir mūsų kompozicijose. Nereikėtų derinti ryškiai raudonos, mėlynos, oranžinės ir kitų ryškių spalvų. Mažos ryškesnės detalės – ne nuodėmė, bet norint sukurti skoningą derinį, reikėtų iš anksto apgalvoti, kokią dominuojančią spalvą rinksitės ir visa kita derinti prie jos.

Jeigu kompozicijas ruošite savo šventei, nuspręskite, kokia staltiesę tiesite. Jeigu intensyvios žalios, užtektų mažiau neryškių žiedelių, pavyzdžiui, baltos snieguolės ir kiaušinukai tokiame fone atrodys itin puošniai. Jei staltiesė balta, geltonų žiedų kompozicija suteiks žaismingumo. Suprantama, žmonės labai skirtingi, vieniems norisi margumo, kitiems – ryškumo, treti ieško minimalistinių sprendimų. Ir tai yra gerai, bet saikas niekada nepakenkė. Galbūt visiškai pakanka vieno ryškaus akcento šventinei nuotaikai sukurti...

Ryškių spalvų siūlyčiau vengti ir ruošiant dovanėles. Pirmas pavasario daigas paprastai nebūna raudonas, išlenda švelniai žalsvas. Tai ir atskleidžia šio gamtos lūžio švelnumą, trapumą. Į kalėdinės dovanas norisi sudėti visa, kas susikaupė per metus, o Velykos labiau susijusios su laisve, jausmingumu, lengvumu, naujo etapo pradžia.

Daug papasakojote apie šiai šventei tinkamus augalus, gamtines medžiagas, dekoracijas. Bet kaip viską suderinti, kad kompozicija nebūtų perkrauta?

Puošdami savo namus, nuspręskite, ar norite vienos didesnės kompozicijos ant stalo, ar kelių mažesnių. Jeigu ketinate ant stalo padėti indelių su pasodintomis gėlėmis, greta nestatykite vazelių su pamerktomis. Labai gražu vazoje kelios aukštos pumpuruotos šakos su žemesnėmis tulpėmis. Tik nereikėtų kartu merkti narcizų ar hiacintų, nes šios gėlės leidžia skystį, kuris netinka kitiems augalams.

Jeigu ant stalo bus tik vienas akcentas su augalais, pabandykite į didesnę vazą pamerkti šakų, pakabinkite kelis paukštelius ar kiaušinukus, o šalia pastatykite kelias ledaines su pamerktomis snieguolėmis – kuklu, bet efektas nuostabus.

Sodindami augalus į indelius, grupuokite juos. Pavyzdžiui, pievos įspūdį išgausite, prie geltonų narcizų grupelės priderinę mėlynų ir baltų muskarių grupeles. Trijų rūšių gėlių vienoje kompozicijoje visai pakanka. Ją papildyti dar galite samana arba sėjamąja pipirine, apsamanojusia sausa arba „kačiukų“ šakele, lizdeliu, plunksnele, paukščiuku. Kiek elementų dėsite, priklausys nuo indo dydžio.

Indai su tulpėmis labiau tiktų terasai, ten ir vėsiau, tad gėlės žydės ilgiau. Bet net ir žemaūgėms veislėms paieškokite didesnio indo. Su pastelinės spalvos tulpėmis pasodinkite hiacintų – tulpės iškels galvas kaip karalaitės, o hiacintai žiedus skleis žemiau. Trečias sluoksnis galėtų būti iš muskarių, jie dar žemesni, smulkesni. Prie švelniai rožinių tulpių tiks mėlyni hiacintai ir balti muskariai.

Tulpės vazone – puiki dovana tiems, kas gyvena nuosavame name. Prie jų drąsiai sodinkite narcizus, jei nesinori geltonų, rinkitės baltus. Bet nederinčiau žemaūgių raktažolių, nes per didelis aukščio skirtumas, be to, tulpių lapai paslepia šių mažylių žiedus.

Kuriant lauko kompozicijas, verta komponuoti ilgiau ir trumpiau žydinčius augalus, nes vienam nužydėjus greičiau, likę lapai dar puoš žydintįjį, vaizdas bus dinamiškas, nuolat keisis ir neatrodys, kad vienu metu išsikvėpė visas grožis. Namuose ant palangės turėjau pasodintų snieguolių, jos išstypo net iki pusmetrio, peržydėjo ir, regis, kur jas dabar dėti. Bet likusios sėklų dėžutės atrodo dekoratyviai ir atsidūrusios tarp kitų gėlių bendro vaizdo tikrai nesugadintų. Pavasariniai augalai gali būti ilgaamžiškesni nei mums atrodo, tik reikia pastebėti gražias smulkmenas.

Kai pas Jus klientas atsineša į popierių įpakuotą dovaną ir prašo dar šiek tiek papuošti, kokius dekoro elementus naudojate?

Pirmiausia, žinoma, šakeles su „kačiukais“ – jie mieli, visiems patinka, suteikia gerų emocijų. Tinka ir iš anksto pražydinta vyšnios šakelė, vėliau ją galima pamerkti. Naudoju ir paukštelius ar kiaušinukus. Kartais, bet labai saikingai įkomponuoju pernykščių smilgų, džiovintų hortenzijų ar kitų negyvų žiedų. Bet būtinai tai derinus su žaliuojančiais augalais. Verbos yra geras tokio derinio pavyzdys – dominuoja visžalis augalas, o džiovintų šalia įrišama vos vienas kitas. Čia galime įžvelgti ir simbolinį ryšį: iš to, kas sausa, sunykę, užgimsta nauja gyvybė.

„Rasų“ redaktorė Rūta VAITKEVIČIŪTĖ

Astos Šlekienės ir Rūtos Vaitkevičiūtės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.