Columbus +3,2 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 6 Kov 2025
Columbus +3,2 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 6 Kov 2025

Asociatyvi 123rf nuotr.

Vėlyva žiema vasarį lėmė aukštas didmenines elektros kainas visoje Europoje

2025/03/05


Vasarį Europą užklupo vėlyva žiema, dėl to Vidurio ir Šiaurės Europoje augo didmeninės elektros rinkos kainos. Dėl šaltų orų išaugusią elektros paklausą Baltijos šalyse užtikrino brangias dujas deginančios šiluminės elektrinės. Elektros kainai įtaką darė neveikianti „EstLink 2“ jungtis ir perpus sumažėjusi vėjo jėgainių generacija.

Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo 70 proc. nuo 89 Eur / MWh iki 152 Eur / MWh.

Pasak Andriaus Maneikio, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo dėl žemesnės temperatūros išaugęs elektros vartojimas, pabrangusios dujos ir perpus sumažėjusi vėjo generacija Lietuvoje.

„Šiemet kiek vėliau nei įprasta į mūsų regioną atslinkusi žiema lėmė elektros kainų augimą vasarį. Mėnesio viduryje į visą regioną atkeliavę šalčiai lėmė išaugusį suvartojimą. Elektros kainos augo daugumoje aplinkinių šalių. Baltijos šalyse elektros kainas augino ne tik didesnė paklausa, bet ir sumažėjusi vėjo jėgainių generacija. Įprasta, kad per didžiausius šalčius nebūna stipraus vėjo, dėl to vasarį vėjo elektrinės pagamino du kartus mažiau elektros energijos nei sausį. Jas keitė brangesnės šiluminės elektrinės ir importas iš kaimyninių šalių. Kita itin svarbi priežastis – dar gruodį sugadinta 658 MW galios jungtis tarp Suomijos ir Estijos „EstLink 2“. Apribotos galimybės importuoti pigesnę elektrą iš Suomijos lėmė didesnes kainas Baltijos šalyse. Skelbiama, kad pažeistos jungties remontas gali užtrukti iki rugpjūčio. Tačiau atėjus pavasariui regione jau išaugo vėjo generacija ir fiksuojamos mažesnės elektros kainos, o ilgėjančios ir vis šviesesnės dienos mažina elektros kainas vidurdieniais“, – sako A. Maneikis.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto, verta atkreipti dėmesį ir į gamtinių dujų kainas, kurios tiesiogiai veikia elektros kainas. 

„Vasarį dujos visoje Europoje brango ne tik dėl šaltų orų, bet ir dėl senkančių gamtinių dujų saugyklų. Aktyviai naudotos atsargos lėmė, kad kovo pradžioje saugyklos užpildytos vos iki 38 proc. lygio. Palyginti, prieš metus tokiu metu jų užpildymas siekė net 62 procentus. Todėl dabar, besibaigiant žiemai, Europai reikės sparčiau ruoštis ateinantiems metams“, – teigia A. Maneikis.

Vidutinės elektros kainos regione

Vasarį elektros kainos augo visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina vasarį siekė 152 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo 134 Eur / MWh, Vokietijoje – 128 Eur / MWh, Čekijoje – 133 Eur / MWh, Slovakijoje – 153 Eur / MWh, Vengrijoje – 159 Eur / MWh. O Švedijos pietinėje zonoje vidutinė elektros kaina siekė 92 Eur / MWh.

Vidutinė elektros kaina vasario mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 152,3 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 114,7 ir 74,8 Eur / MWh. 

Dujų kaina „GET Baltic“ biržoje Lietuvos prekybos aikštelėje padidėjo 12 proc. nuo 49,5 Eur / MWh iki 55,5 Eur / MWh. 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1034 GWh. Palyginti su sausiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį augo 0,4 proc.

vidutine elektros kaina

Daugiausiai pagamino šiluminės elektrinės

Bendrai Lietuvoje per vasarį buvo pagaminta 637 GWh elektros energijos – 25 proc. mažiau nei sausio mėnesį, kai generacija siekė 851 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vasarį daugiausiai gamino šiluminės elektrinės – apie 42 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija išliko tokia pati, kaip ir sausį, bei siekė 268 GWh. Vėjo jėgainių gamyba sumažėjo keik daugiau nei per pusę, nuo 430 GWh iki 211 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo daugiau nei dvigubai nuo 19 GWh iki 41 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 29 proc. nuo 80 GWh iki 56 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 60 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 46 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą sumažėjo 5 proc. nuo 570 GWh iki 541 GWh, palyginti su sausio duomenimis. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 74 proc., iš Latvijos 20 proc., o iš Lenkijos importuota 6 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 63 proc. nuo 183 GWh iki 68 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 50 proc., 48 proc. į Latviją, o likę 2 proc. į Skandinaviją.

elektros gamyba Lietuvoje

„Litgrid“ informacija

Dalintis