Verš dvigubą NT mokesčio kilpą?

Paslėptas NT mokestis?

Dėl 2017 m. įvestos dvinarės atliekų tvarkymo sistemos būta daug triukšmo, prieštaravimų ir net mitingų, nes gyventojams buvo išrašomos įspūdingo dydžio sąskaitos ir net ne už realias atliekas. Vėliau sistema buvo koreguojama, taisomos klaidos, tačiau iki šiol pasipiktinimą kelia išlikusi tvarka, kai skaičiuojant atliekų rinkliavą įvertinamas pastatų plotas. Žmonės tai vadina paslėptu NT mokesčiu. Dvinarė atliekų sistema sudaryta iš dviejų dalių mokesčio – kintamojo ir pastoviojo. Kintamasis mokestis susietas su konkrečiu atliekų kiekiu, o pastovusis – su žmonių skaičiumi ar NT paskirtimi ir plotu. Daugumoje savivaldybių pastovios dedamosios mokestis skaičiuojamas pagal NT, kuriame savaime šiukšlių neatsiranda. Susieti mokestį su gyventojais savivaldybėms neparanku, nes žmonių mažėja, ypač kaimiškosiose savivaldybėse. Kokie bebūtų valdžios argumentai, žmonės jaučia, kad tokia tvarka yra socialiai neteisinga.

„Tai buvo politinis sprendimas, savivaldybės yra tik vykdytojos“, – „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė.

Tiesa, ji pastebėjo, kad kiekviena savivaldybė turi teisę nusistatyti dvinarę atliekų tvarką – pastoviąją ir kintamąją dalis, įvertinusi savo teritorijos specifiką. Pastovioji dalis gali būti „pririšta“ arba prie NT ploto, arba prie gyventojų skaičiaus. Bet beveik 99 proc. savivaldybių ją sieja su NT plotu“, – teigė LSA atstovė.

Kartu ji aiškino, kodėl savivaldybėms neparanku atliekų rinkliavą sieti su gyventojų ar darbuotojų skaičiumi. „Šie skaičiai nuolat kinta, todėl reikėtų juos nuolat tikslinti Registrų centre, o tai kainuoja, už tai turi mokėti savivaldybės“, – apie procesą, kuris panašus į valstybinį lupikavimą, kalbėjo ŪP pašnekovė.

Priekaištai dėl socialinio teisingumo

LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais priminė, kad buvo nusižiūrėtas skandinaviškas atliekų tvarkymo modelis. Ilgą laiką mūsų visuomenėje Skandinavijos šalys asocijavosi su didesniu socialiniu teisingumu, tačiau Lietuvoje įdiegtoje atliekų apmokestinimo tvarkoje socialinio teisingumo mažoka. „Aišku, kad čia yra paradoksų, pavyzdžiui, penkių asmenų šeima gali gyventi vieno kambario bute, o vienas senjoras – name, ir jis turi mokėti už gyvenamojo ploto dydį. Suprantama, kad vienas žmogus negeneruoja tiek atliekų, kiek 5 asmenų šeima. Bet buvo remtasi tokiu socialiniu modeliu ir tokia buvo politinė valia. Dabar tokia tvarka yra išlikusi, niekas nepasikeitė“, – pastebėjo A. Kazlauskienė.

Tie, kurie prieštaravo, kad atliekų rinkliava būtų susieta su gyvenamosiomis ar kitomis patalpomis, nes žmonėms gali tekti atsisakyti gimtų namų, ypač neteisinga tai būtų pagyvenusių žmonių atžvilgiu, ministerijose girdėjo argumentus – jeigu kas negali susimokėti, tegu kraustosi į vieno kambario butą. Įvedus visuotinį NT mokestį ir dar kartą apmokestinus gyvenamąjį būstą, toks procesas ne vienam piliečiui gali tapti neišvengiamas.

Nesusiejami dalykai

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tvirtino, kad yra prastas dalykas NT mokestį sieti su šalies gynyba. Anot jo, NT mokestis yra labiau komunalinis mokestis, tenkantis vietos savivaldybių biudžetams. „Jeigu NT mokestį norime sieti su šalies gynyba, tai turėtume apmokestinti ir finansinį turtą: akcijas, indėlius bankuose. Vienas turi butą, o kitas – 1 mln. Eur banke ir prašmatnų automobilį, kodėl vieni turės prisidėti prie gynybos, o kiti ne? Tada apmokestinkime bet kokį turtą“, – komentavo ŪP pašnekovas.

R. Lazutka svarstė, kad gali atsitikti taip, jog surinktas NT mokestis liks savivaldybių biudžete, bet tada joms gali būti sumažintos lėšos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Tokiu atveju savivaldybių finansinė padėtis niekaip nepasikeis ir jos nieko gero negalės padaryti gyventojams, tvarkyti infrastruktūros, kuriai ir turi būti naudojamas NT mokestis. Vadinasi, gyventojai bus papildomai apmokestinti, bet nieko negaus mainais. Tai būtų neteisinga“, – samprotavo VU profesorius.

Prigalvoja absurdų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.