Verslas ir ūkininkai investuoja į energijos kaupimą

„Dėl didelio aktyvumo matome, kad tokia priemonė yra reikalinga – turime galimybę tapti lyderiais Baltijos šalių regione ne tik žaliosios energetikos, bet ir energijos kaupimo įrenginių plėtroje. Ši investicinė priemonė suteikia puikią galimybę įmonėms, viešosioms įstaigoms, ligoninėms ar mokykloms pasiekti energetinį savarankiškumą. Vyriausybė ir toliau skatins atsinaujinančios energetikos plėtrą, kur kaupimo įrenginių vystymas yra tarp prioritetų“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Pagerinus ir supaprastinus finansavimo sąlygas bei praplėtus pareiškėjų ratą, didžiulis verslo ir ūkininkų susidomėjimas investicine parama elektros energijos kaupimo įrenginiams rodo, kad šis finansavimas yra itin aktualus saulės ir vėjo elektrines jau įsirengusiems verslui ir ūkininkams, kad pagamintos energijos perteklius nebūtų prarastas“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.

Pagal naujas finansavimo sąlygas pirmą kartą dotacijas kaupimo įrenginiams įsirengti gali gauti valstybės bei savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, kurios savarankiškai apsirūpina elektra iš nuosavų elektrinių ir siekia užsitikrinti nenutrūkstamą jos tiekimą – jos pateikė 5 paraiškas.

Aktyviausiai paraiškas paramai gauti teikė įmonės – jos pateikė 246 paraiškas, iš kurių 60 proc. – mažos ir labai mažos įmonės, 28 proc. – vidutinės įmonės, 12 proc. – didelės įmonės. Ūkininkai pateikė 48 paraiškas, o iš juridinių asmenų, siekiančių AIEB ar PEB statuso, gauta 1 paraiška.

Dauguma pareiškėjų planuoja įsirengti kaupimo įrenginius, kurių talpa siekia nuo 100 iki 500 kWh, o populiariausias pasirinkimas tarp jų – 250 kWh. Dažniausiai pasirenkami ličio geležies fosfato kaupimo įrenginiai, o ličio jonų kaupimo sistemas renkasi tik nedidelė dalis pareiškėjų.

Pagal ankstesnius 2023 m. ir 2024 m. skelbtus kvietimus Lietuvos energetikos agentūra jau skyrė finansavimą daugiau nei 90 įmonių ir ūkininkų projektų, juos įgyvendinant planuojama įrengti elektros kaupimo įrenginius, kurių bendra talpa sieks 17,47 MWh už 5,19 mln. eurų.

Finansuojama 30 proc. pagal įkainį paskaičiuotos kaupimo įrenginio įrengimo išlaidų. Ši suma skaičiuojama pagal atnaujintus fiksuotuosius vieneto įkainius: 1 kWh kaupimo įrenginio talpos įkainis – 698,04 eurų be PVM, naudojant ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį, arba 576,86 eurų be PVM – naudojant ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį. Pavyzdžiui, įsirengus 50 kWh ličio geležies fosfato kaupimo įrenginį, dotacija siektų apie 10,5 tūkst. eurų.

Kaupimo įrenginyje turės būti kaupiama elektra, pagaminta tiesiogiai prijungtoje bet kokios galios saulės arba vėjo elektrinėje. Per metus ši energija turės sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visos kaupiamos energijos, bet ši sąlyga nuo šiol nebus taikoma, kai valstybės pagalba teikiama pagal de minimis reglamentus ir pareiškėjams, nevykdantiems ekonominės veiklos.

Renkantis elektros energijos kaupimo įrenginį, svarbu atsižvelgti į jo talpą, galią ir veikimo trukmę. Jei kaupiklis naudojamas kaip rezervinis energijos šaltinis, vertinant tiek ekonominiu, tiek ir efektyvumo požiūriu bei remiantis kitų šalių atlikta studija, optimaliausia kaupiklio talpa sudaro apie 25 proc. elektrinės vardinės galios, o kaupiklio sukaupta energija turėtų užtikrinti 2–4 valandų trukmės energijos poreikį. Galia turi būti ne mažesnė nei apkrovos galia. Taip pat svarbu įsitikinti, ar kaupiklis suderinamas su skirtingais inverteriais, ar kaina apima visą sistemą (su inverteriu, valdymo bloku ir kt.). Gamintojas turėtų suteikti garantiją, kad per 10 metų kaupiklio talpa nenukristų žemiau 70 proc., jei jis naudojamas vienam įkrovimo-iškrovimo ciklui per dieną.

LEA informacija