A. Romanovskis. Verslas piktinasi už durų ruošiama mokesčių reforma

„Mums nepriimtina situacija, kai apie būsimus mokestinius pakeitimus visuomenė sužino iš spaudos, tai prieštarauja visiems politikų duotiems įsipareigojimams dėl kalbėjimosi su verslu ir kokybišku dialogu paremtų sprendimų“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis. „Nors politikai anonsavo, kad bus ne mokesčių reforma, o korekciniai pakeitimai nutekėjusi informacija rodo, kad kalbama apie fiskaliniu požiūriu gerokai ambicingesnę reformą negu planavo ankstesnė Vyriausybė, kuri palies visus – ir verslą, ir gyventojus“.

Planuojamas fiskalinis reformos poveikis biudžetui 2028 metais pasieks daugiau nei 500 mln. eurų per metus, didžioji dalis biudžeto pajamų bus surinkta iš naujo mokesčio ne gyvybės draudimo sutartims, kuris išbrangins draudimo paslaugas gyventojams ir verslui, bei didesnio verslo apmokestinimo –  padidintų pelno ir gyventojų pajamų mokesčių individualiai veiklai tarifų.

LVK vienijama verslo bendruomenė supranta Lietuvos gynybos poreikius ir vienareikšmiškai palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą reikšmingai didinti gynybos finansavimą. Vis dėlto, gynybos poreikiams finansuoti šiemet pelno mokesčio tarifas jau padidėjo iki 16 proc., o tolesnis jo didinimas gali esmingai paveikti Lietuvos investicinį patrauklumą ir verslo konkurencingumą.

Kartu su siūlomu didesniu kapitalo pajamų apmokestinimu, didesni verslo mokesčiai lems mažesnes investicijas, lėtesnį darbo našumo ir atlyginimų augimą, dėl ko labiausiai nukentės darbuotojai, ypač dirbantys žemos pridėtinės vertės darbą. Dėl to dauguma ekspertų pabrėžia, kad pelno ir kapitalo pajamų apmokestinimas turi didžiausią poveikį ekonomikos augimui, ypač atvirose ekonomikose, kur kapitalas juda laisvai. LVK atkreipia dėmesį į faktą, jog ankstesnėse diskusijose gynybos poreikių finansavimas buvo siejamas su kitais šaltiniais – pajamomis iš ekonomikos augimo, šešėlio mažinimo ir skolinimosi. Kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Didžioji Britanija neseniai taip pat paskelbė, jog gynybos finansavimas bus reikšmingai didinamas iš kitų šaltinių, o mokestinė našta nedidės. Atsižvelgus į tai, verslas pasigenda aiškios komunikacijos, kam bus skiriami išleisti pinigai.

„Atrodo, kad gyvename savo smėlio dėžėje ir nematome, kas dedasi aplinkui. Esame pafrontės valstybė dėl ko mažėja mūsų investicinis patrauklumas, JAV tuoj pritaikys muitus Europos Sąjungai, daug verslų šiuo metu jaučia situacijos neapibrėžtumą. Juo labiau, esame apsupti mokestiniu požiūriu konkurencingiausių valstybių pasaulyje. Nuoširdžiai nesuprantame, kaip Lietuva ketina surinkti pajamų gynybai „iš ekonomikos augimo”, jei siūlo didinti ekonomikos augimui žalingiausius mokesčius “, – sakė A. Romanovskis.

Verslo bendruomenė taip pat tikisi, kad Vyriausybė irgi ateis su sprendimais sutaupyti. „Valstybės iždas yra kaip nė sykio nepraravėtas daržas. Valstybė galėtų užsibrėžti tikslą sumažinti išlaidas kiekvienoje srityje 5 proc. Tačiau vietoje to, girdime tik daugiau pažadų tiek gyventojams, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams,” – svarsto A. Romanovskis.

LVK informacija