Verslas ragina nedidinti mokesčių ir ekonomikos augimą skatinti kitais būdais

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vien iš ekonomikos augimo, nedidinant mokesčių iki 2029 metų galima surinkti papildomai 5 mlrd. eurų bei pasiekti 100 mlrd. eurų vertės bendrąjį vidaus produktą (BVP). 

„Mes planuojame, jeigu ekonomika augtų, be papildomo šių mokesčių įvedimo – gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio – augtų tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, mes surinktume 5 mlrd. eurų arba pasiektume 100 mlrd. bendrojo vidaus produkto netgi 2029 metais. Šitos Vyriausybės kadencijoje mes surinktume tiek pinigų, kad jų užtektų daugiau nei planuojama“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.

„Mes negirdime, kad tie pinigai (iš planuojamų didinti mokesčių – BNS) tikrai bus skirti būtent gynybai. Čia yra mūsų didžiausias klausimas“, – teigė jis. 

V. Janulevičius sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimas 1 proc. punktu, kuris, pasak jo „daugeliui valdančiųjų šiandien yra tabu“, leistų iš karto surinkti apie 300 mln. eurų. 

Be to, LPK prezidento teigimu, verslo atstovai taip pat siūlytų įvesti nežymų visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį bei peržiūrėti ir optimizuoti valstybės išlaidas iki 5 proc. – pastaroji priemonė, pasak V. Janulevičiaus, leistų sutaupyti apie 200–300 mln. eurų.

„Siūlome kompromisą – nekalbėti apie gyventojų pajamų mokesčius“, – teigė jis. 

„Tai ne bėgimas nuo mokesčių. Tai yra tiesiog įspėjimas, kad mes sustabdysime mūsų ekonomikos vystymąsi, kur Lietuva šiandien yra lyderė ir Baltijos šalyse, ir, sakyčiau, Rytų Europoje“, – sakė V. Janulevičius.

Jo teigimu, valdžiai vis dėlto nusprendus priimti siūlomus mokesčių pakeitimus, šiemet ir 2026 metais būtų surinktas perteklinis biudžetas, tačiau vėliau mokesčių surinkimas mažėtų.

„(Surinktume – BNS) virš 2 mlrd. eurų papildomų, kurie būtų. Vėliau – 2026, 2027, 2028 metais – maksimum 300 mln. eurų, tai kasmet minus 800 mln. eurų. (...). O kodėl užsienio ir vietinis investuotojas turėtų investuoti į tokią šalį, kurioje sukaupęs savo kapitalą jis būtų apmokestintas 40 proc. – tai yra 120 VDU?“ – klausė V. Janulevičius. 

Laukia investicijų laikotarpis, Lietuva turi neatsilikti

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad vien iš dabartinio ekonomikos augimo biudžeto pajamos per metus išauga apie 1,5 mlrd. eurų.

„Juos galima prarasti neadekvačiai, neatsakingai padarius mokestinius pakeitimus“, – spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, nauji ar didesni mokesčiai Lietuvoje neturi sukurti „neigiamų šalutinių pasekmių“, jie stabdytų užsienio investicijas, kurių šaliai pavyko pritraukti dėl mažo pelno mokesčio.

„Kodėl Lietuvoje atsirado reagentų gamykla, naujos baldų, maisto pramonės gamyklos? Nes buvo palanki mokestinė aplinka. (...) Pelno apmokestinimas yra palankus Lietuvoje, bet tai priežastis džiaugtis ir to nekeisti. Nes tai ir lėmė ir investicijas, ir dideles reinvesticijas“, – sakė N. Mačiulis.

Jis prognozavo Europos pramonės renesansą ne tik gynybos srityje, Europos Komisijai patvirtinus 800 mlrd. eurų dydžio gynybos skatinimo planą. Todėl, pasak ekonomisto, reikėtų mažinti biurokratiją, svarstyti, ar plėsti laisvąsias ekonomines zonas, jas kurti tik gynybos pramonės įmonėms.

„Ne tie, kas padidins mokesčių tarifus, (...) bet valstybės, kurios sugebės įtikinti, jog turi patrauklią, stabilią mokestinę aplinką“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Atbaidytų užsienio investuotojus

Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė teigė, kad finansuoti gynybą iš ekonomikos augimo būtų tvariausias lėšų krašto apsaugai šaltinis.

Anot jos, siūlomi mokestiniai pakeitimai stabdytų toliau besiplečiantį aukštųjų technologijų sektorių bei stabdytų ekonomikos augimą.

„Tikrai yra visos sąlygos toliau augti (...), turime toliau tą palaikyti, nekišti pagalių į ratus. Šiuo atveju tokių mokesčių kaip pelno, GPM didinamas yra trukdžiai, kurie nulemtų lėtesnį ekonomikos augimą“, – žurnalistams sakė G. Verbickaitė.

„Tai lemtų mažesnes investicijas į verslus ir ekonomiką“, – teigė ji. 

Asociacijos „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas tikino, kad Lietuva per pastaruosius dvejus metus nesulaukė „nė vieno naujo žinomesnio užsienio investuotojo“, o mokesčių pakeitimai juos dar labiau atbaidytų.

Jo teigimu, sąlygos tiesioginėms užsienio investicijoms turi būti kuo geresnės, kad šalį pasirinktų daug mokesčių sumokančios įmonės.

„Konkuruojame visame pasaulyje su daugybe gerokai saugesnių, stabilesnių vietų, kur (mokesčių – BNS) pakeitimai nedaromi taip greitai, kaip kartais Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje teigė R. Valiūnas.

Jis sakė prieštaraujantis bet kokiam mokesčių didinimui, tačiau pritartų visuotiniam NT mokesčiui.

„Jovalo reforma“

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis valdžios svarstomus mokesčių pakeitimus pavadino „jovalo reforma“, kuri vykdoma „po gynybos finansavimo rūku“. 

„Jeigu mes pasižiūrėtume per atskiras pozicijas, mes pamatytume, kad kiekvieno mokesčio pakėlimo, įvedimo, naujo mokesčio sugalvojimo tikslai yra visiškai skirtingi“, – spaudos konferencijoje teigė A. Romanovskis.

„Nepaisant to, kad mes turime gynybos finansavimo rūką, po juo mes matome, kad nekilnojamą turtą (mokestį – BNS) planuojama skirti savivaldybėms, planuojama įvesti cukraus mokesti spręsti sveikatos problemoms (...), iš principo įvesti progresinius mokesčius ir spręsti socialinės nelygybės klausimus“, – teigė LVK prezidentas.

Anot jo, 1 ar 2 proc. punktais padidintas pelno mokestis niekaip negali išspręsti gynybos finansavimo klausimų.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad 2023–2024 metais iš mokesčių surinkta 1,7–2 mlrd. eurų viršplaninių pajamų.

„Tai parodo, kad situacija nėra bloga ir kaip tik, jeigu turime gerą situaciją, nereikia jos gadinti, išradinėti kažkokio dviračio ir įvedinėti naujų mokesčių“, – sakė S. Gailiūnas.

Jo teigimu, pelno mokestis yra vienas svarbiausių, į kurį dėmesį kreipia potencialūs investuotojai, be to, pardavus valstybei priklausantį nekilnojamą turtą būtų galima surinkti 9 mlrd. eurų. 

76 šalies verslo organizacijos pasirašė kreipimąsi valdžiai, kuriuo prašoma nedidinti gyventojų pajamų ir pelno mokesčių.

Valdantieji svarsto pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., o Finansų ministerija siūlė jį didinti iki 18 proc. Be to, koalicinė darbo grupė pritaria trims gyventojų pajamų mokesčio tarifams – 20, 25 ir 32 proc., svarsto įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didinti kitus mokesčius.

Lietuva ketina per artimiausius penkerius metus gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad paskubintų kariuomenės divizijos vystymą.

Autoriai: Giedrius Gaidamavičius, Lukas Juozapaitis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama