Verslo ėmėsi padrąsinta sutuoktinio

Įkalbėjo vyras

Kartą paragavę liofilizuotų produktų, Zablackai pamanė, kad gal ir jiems patiems reikėtų pabandyti liofilizuoti. Ir nors pamąstyti yra viena, o įgyvendinti sumanymą – ne taip paprasta, tačiau šįkart ryžosi. Jei ne galimybė gauti paramą tokios veiklos pradžiai, to tikrai nebūtų ėmęsi, mat įranga ganėtinai brangi, kainuojanti ne vieną tūkstantį eurų. „Kaip tik buvo teikiama parama verslui kaime, tad nutarėme pasinaudoti. Aišku, kaip visada, pradžia buvo nedrąsi – bijai daryti tai, ko nežinai. Bet kažką daryti norėjosi. Viena pati gal ir nebūčiau pasiryžusi, bet kartu su vyru Tomu – drąsiau. Jis ūkininkauja ir parama yra pasinaudojęs, tad rengiant projektus bei juos įgyvendinant patirties turi“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo S. Zablackienė. Įsirengė patalpas, susipirko įrangą. Dabar liofilizavimas – Sandros sritis. T. Zablackas – gerai žinomas Lazdijų rajono ūkininkas. Jis puoselėja mišrųjį ūkį: sėja, augina galvijus – pienines karves ir mėsinius galvijus. Nors pienininkystėje situacija nelengva, tačiau bent kol kas karvių parduoti nežada. Tiesa, T. Zablackas pradėjo ūkininkauti ekologiškai. Dabar ir žmonai padeda. Džiaugiasi, kad jai visai neblogai sekasi. „Norėjosi daryti tai, kas patinka, turėtų tęstinumą, ir su ūkiu būtų susiję bei pragyventi iš to kažkiek būtų galima“, – kalbėjo S. Zablackienė.

Pradžia nelengva

Verslą pradėjo, kai šalyje siautė COVID-19 pandemija, išgyventi teko ir karantiną. „Projektą reikėjo užbaigti įgyvendinti, bet užsakyta įranga vėlavo, jos kainos šoktelėjo aukštyn. Skaičiavome vienaip, išėjo kitaip. Buvo visokių niuansų, bet kažkaip išgyvenome“, – neslėpė moteris. O ir žmonės nedrąsiai žiūrėjo į liofilizavimą, nelabai ir žinojo, kas tai yra. Bet paragavo, dovanų šventėms pirko, patiko. Liofilizuotų produktų valgytojų bendruomenė gausėja be didelių reklamų. Tačiau dar ir dabar daug kam tai yra naujovė, dar ne visi apie tai žino. Provincijoje žmonės dar ir ne visai supranta, gal, anot S. Zablackienės, ir nenori suprasti, nes tai – nepigus dalykas, tačiau reikia pripažinti, kad liofilizavimas vis populiarėja ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų paragauti liofilizuotų produktų.

Kol kas liofilizuotais produktais labiau domimasi didmiesčiuose. Neseniai net iš Kauno atvežė liofilizuoti didelį kiekį savos produkcijos. Mažuose miesteliuose žmonės tikina, kad visko turi patys ir jiems liofilizuotų produktų nereikia, susideda savo užaugintas gėrybes į rūsius ir to jiems gana. O kai pabando, paragauja, ima ir patys užsinori kažką liofilizuoti. Pamažu tai skinasi kelią ir mažesniuose miesteliuose.

„Močiutės dėl anūkų labai stengiasi. Atveža liofilizuoti obuolių, aviečių. Po truputį klientų ratas plečiasi“, – patikino ŪP pašnekovė. Sugrįžta ir jau ne kartą savo produkciją atvežę klientai, atvažiuoja ir nauji. Šventėse, mugėse žmonės perka – vieni pasmalsaudami, kiti jau žino, ką įsigyja. „Mes visai neseniai pradėjome su savo produkcija dalyvauti vietos bendruomenių susibūrimuose. Smagu, kai laukia mūsų atvažiuojančių su produkcija. Kam patinka, tai patinka, o ir mes nenusivylėme, patenkinti“, – teigė kaimo verslininkė.

Teikia paslaugą ir kitiems

S. Zablackienė liofilizuoja ne tik savame darže, sode išaugintą produkciją, bet ir kitiems teikia šią paslaugą. Vieni iš kitų susižino. O verslininkė to ir siekė, reklamuotis per daug nenorėjo, norėjo, kad žinia sklistų iš lūpų į lūpas, nes manė, kad toks kelias pasiteisins. „Juk tai yra labai kokybiškas produktas, tad norėjau, kad patys žmonės tuo įsitikintų“, – tvirtino ŪP pašnekovė.

Žmonėms vis dar keista, kad po liofilizavimo produkcijos lieka mažai. Tai juos glumina ir stebina. „Bet juk tūris lieka toks pats. Jeigu skiltelėmis atvešite obuolius, tiek pat skiltelių ir parsivešite, tik tiek, kad svoris bus 10 kartų mažesnis. Liofilizavimo metu produktas netenka vandens, bet jame pasilieka visi vitaminai ir kitos naudingos medžiagos. Kuo vandeningesnis produktas, tuo lengvesnis jis tampa“, – paaiškino ji.

Nėra pigus

Kaimo verslininkei daugiausia darbo, kai prasideda uogų sezonas: braškės, avietės. Vėliau laukia jau kitos rudeninės gėrybės: kriaušės, obuoliukai, slyvos, daržovės, prieskoniniai augalai, česnakai, moliūgai, burokėliai – viskas iš savo ūkio, mažai ką pirkti reikia. Juk, anot S. Zablackienės, galima viską liofilizuoti – net mėsą, ledus, saldainius. Gamina ir miltelius iš liofilizuotų produktų. Iš burokėlių, moliūgų, česnakų paruošia granules arba miltelius. Žmonėms jau pradeda patikti, mat – labai patogu.

Liofilizuoti produktai – nepigūs, nes didelės elektros sąnaudos. „Tarkime, kriaušės tris paras liofilizuojasi. Prieš tai dar reikia staigiai užšaldyti šaldiklyje. Visur elektra, tad produkcijos savikaina – nemaža“, – paaiškino moteris. Įranga – moderni, tad didelio stebėjimo nereikia, nes pati įranga automatiškai jungia programas, kada šaldyti, kada šildyti, kada įsijungti vakuumui. „Mums nereikia sukti galvos“, – kalbėjo verslininkė.

Paskui pakuoja. Į ką pakuoti, irgi reikia žinoti – juk produktas geria drėgmę, tad reikia jį laikyti sandariai. Jei ilgesniam laikymui, būtina vakuumuoti. Tinkamai laikomi produktai gali išsilaikyti apie 20 metų“, – pasakojo ŪP pašnekovė. Paklausta, kaip jai pavyksta viską suspėti, teigė, kad jau pamąsto apie plėtrą, mat kiekiai didėja.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.