Verslų plėtra kaime – vis dar ant ledo

Kas nutiko, kad europinės paramos krepšelis verslo plėtrai kaime nuo 2023 metų iki šiol nenumatytas? Finansavimo spraga paaiškėjo rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Kaip bus sukamasi iš apmaudžios situacijos – sprendimo vis dar nėra.

Pažadėjo – paguodė?

Apie tai, kad verslų plėtra kaime atsidūrė ant ledo, Strateginio plano svarstymo metu problemą nuolat kėlė smulkiojo verslo interesus ginanti Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK).

Ta proga pravartu priminti, ką valdžia žadėjo vos prieš metus–pusantrų.

„Teikdami paramą verslams kaimo vietovėse, skatinsime modernių, gerai apmokamų darbo vietų kūrimą; remsime vietos bendruomenių inicijuotus kaimo infrastruktūros gerinimo projektus. Pagerinsime prieinamumą prie pagrindinių paslaugų, socialinę įtrauktį ir kaimo vietovių darnų vystymąsi. Didinsime kaimo patrauklumą, remdami veiklas, kurios skatintų miesto žmones atvykti į kaimą. Remsime vietos gyventojų inicijuotą vietovės plėtrą, akcentuodami naujus iššūkius, susijusius su darbo vietų kūrimu, klimato kaitos mažinimu, gyvenimo kokybės kaime gerinimu. Pasitelkę vietos veiklos grupių lyderius ir kitus aktyvius kaimo žmones, padėsime jaunimui ir kitiems žmonėms, norintiems imtis nuosavo verslo, brandinti verslo idėjas ir finansiškai paremsime jų įgyvendinimą.“

Visa tai – eilutės iš Seimo nutarimu patvirtintos XVIII Vyriausybės programos. Pažadėjo rinkėjams – juos paguodė?

Daugiau prarastume nei sutaupytume

Kaimo plėtros programos strategijoje priemonės verslo pradžiai kaime Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nutarė atsisakyti, kai sumažėjo bendras finansavimas iš Europos. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne kartą įvairiose auditorijose sakė, kad būtent dėl sumažėjusio voko kaimo plėtrai teko rinktis prioritetus. Žemės ūkio gamybos rėmimas yra pačios ministerijos prigimtyje, nors verslai tiesiogiai nesusiję su ŽŪM kompetencija.

Verslo pradžiai kaime kasmet būdavo skiriama apie 20 mln. Eur. Paramos priemonė akivaizdžiai didino kaimo gyvybingumą. Kaime buvo kuriamos naujos darbo vietos, generuojamos pajamos. LDK siūlo nepamiršti ir šių verslo startuolių indėlio į šalies biudžetą.

„Mes apskaičiavome, kad, jei nebus remiama kaimo verslų plėtra, nebus sukurtų darbo vietų, biudžetas neteks apie 200 mln. Eur“, – „Ūkininko patarėjui“  teigia LDK prezidentas Danas Arlauskas. Jam sunku suprasti Strateginio plano žodžius apie kaimo plėtrą ir sumanius kaimus, kai tam nėra numatomi realūs mechanizmai.

Dėl verslų kaime perspektyvos žemės ūkio ministrui teko teisintis ir paskutinio Strateginio plano pristatymo metu Naujųjų metų išvakarėse. K. Navickas tuomet pripažino, kad tokiu sprendimu nesididžiuoja, ir tikino, jog būsiąs kaimo verslų lobistu ar advokatu, ieškosiąs išeities.

Mato prošvaistes

Situacija nebūtų tokia apmaudi, jeigu kaimo verslų globą būtų numatyta perduoti kitai ministerijai, jiems būtų atverti kiti paramos fondai, valdomi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) ar Vidaus reikalų ministerijos (VRM). Deja, ateities strategai, kas savaitę posėdžiaudami Vyriausybės rūmuose, tokią „smulkmeną“ pražiūrėjo.

Kaip bus sprendžiama problema? Iki Trijų karalių iš mirties taško nepajudėta nė per nago juodymą. Tačiau LDK vadovas D. Arlauskas nemano, kad reikalas beviltiškas. Jį gerai nuteikia tai, kad į keliamą problemą politikai žvelgia ne į kaip mažareikšmę. Politinė valia šiuo atveju yra svarbiausias dalykas.

LDK dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Seimo komitetus: Ateities, Kaimo reikalų ir Ekonomikos. „Gavome atsakymą, kuris patvirtina, kad visi trys Seimo komitetai situaciją vertina blogai, – rimtą palaikymą įvardija D. Arlauskas. – Trys komitetai darys jungtinį posėdį, bus pakviesti ŽŪM atsakingi asmenys, tada spręsime, ką daryti.“

LDK prezidentas nelinkęs tikėti, kad kaimo verslams atsiras eilutė ŽŪM rengtame Strateginiame plane. Mažai tikėtina, kad kaimo verslus po savo sparnu priimtų ir EIM. Žvilgsnis krypsta į VRM, regioninei plėtrai skirtas lėšas.

Viltis – lėšos regionų plėtrai

„Apsitarėme, kad kreipsimės į VRM, Regioninės plėtros tarybą, kad būtent per šį finansavimo mechanizmą galima būtų finansuoti verslus“, – apie paskutines naujienas ŪP pasakoja D. Arlauskas. Praėjusį penktadienį jis buvo susitikime su žemės ūkio ministru, buvo sutarta dėl bendrų veiksmų.

LDK vadovas, bene dešimt metų būdamas Regioninės plėtros tarybos nariu, pripažįsta: finansavimo iššūkiai ir čia dideli, prioritetai teikiami sveikatos apsaugos, švietimo, kitiems socialiniams klausimams. Vis tik D. Arlauskas įsitikinęs, kad niša turėtų atsirasti ir verslui.

„Regioninės plėtros taryboje nuolat keldavau klausimą, kas tai yra: socialinių klausimų sprendėja, skylių užkimšėja ar taryba, kuri galvoja, kaip generuoti pinigus. Ne piniguose laimė, o gebėjime juos dauginti. Reikia kalbėti apie tai, kas generuoja pinigus, kaip elgtis, kad investuojami pinigai daugintų pinigus. Tuomet iš tų padaugintų pinigų galima ir mokyklas, ir visokias socialines problemas spręsti“, – įžvalga dalijasi LDK vadovas.

Pasak jo, dabar labai svarbu, kokį sprendimą priims Regioninės plėtros taryba ir trys Seimo komitetai – koncentruota politinė valia. Tačiau prognozuoti, kada gali pajudėti reikalai, sudėtinga. Ilgametė patirtis D. Arlauskui sako, kad net ramiais laikais visada trūko tarpinstitucinio ir politinio susišnekėjimo, o dabartinių metų ramiais pavadinti negalime. Sprendimus lemia politinės virtuvės išskaičiavimai, politikų elektoratas. Pinigų perskirstymas irgi susijęs su tam tikrų visuomenės įtakos grupių pusiausvyra.

Rutininės politinės valios įkaitai

„Esame įkaitai rutininės politinės valios“, – konstatuoja D. Arlauskas, apgailestaudamas, kad viešasis sektorius inovatyvumo lygiu labai stipriai atsilikęs nuo atskirų įmonių. Prie ministerijų, prie Vyriausybės jis labai pasigenda nuolatinių patariamųjų darinių, kurie eitų toliau tiesioginio intereso, trumpalaikių planų. Bendrą situaciją matytų iš perspektyvos taško, gebėtų kurti ateities viziją.

Žvelgdamas į tą patį Strateginį planą, D. Arlauskas pasigenda vizionieriško žvilgsnio, ketinimo suteikti impulsą naujiems inovatyviems verslams, net ir tiesiogiai susijusiems su žemės ūkiu. Kad ir ekologinės gamybos skatinimas. Kad sertifikuotas produktas įgytų tikrąją vertę, jis turėtų būti ir ypatingai pateiktas. Ką reiškia vieninga koncepcija, geras pavyzdys yra „Apple“ išmanusis telefonas: jis pasaulinę rinką išsikovojo, nes Stivas Džobsas sukūrė ne tik produktą, bet ir neatskiriamą prekės ženklo dalį – baltą švarią dėžutę, kurios nekyla ranka išmesti. Lietuvoje tie dalykai nėra remiami. LDK vadovas klausia: gal reikėtų keisti ŽŪM koncepciją ir pripažinti, kad žemės ūkis yra ne vien grūdai, daržovės ir panašūs produktai? Žmonės augina ir levandas, negaudami jokios paramos gamina distiliatus, muilus. Kodėl nekalbama apie naujų inovatyvių produktų nišas, jų rėmimo schemą ateityje?

„Kokia yra mūsų žemės ūkio vizija? Reikalinga politinė valia ir vizija, kur link einame. Dabar dirbame ad-hoc, trumpalaikiame režime. Ir neturime strategijos“, – LDK vadovas apgailestauja dėl praleidžiamų progų skatinti inovatyvius verslus kaime.

Redakcijos nuotrauka