Verslui toliau importuojant rusiškus grūdus, ministerija apeliuoja į jo moralę

„Pats agresorius naudoja maistą kaip ginklą, tai būti jo pusėje ir padėti jam, tuo pačiu metu lengviau realizuoti savo produkciją – ar Lietuvos rinkoje, ar padėti išvežti į kitas rinkas – tai čia prasilenkia su tam tikromis vertybėmis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

„Jeigu mes padedame kariaujančiai Ukrainai (...) ir tuo pačiu padėti agresoriui, jo žemės ūkio, maisto sektoriui, jo produkcijos realizavimui, tai tikrai tikriausiai yra nemoralu“, – pridūrė jis.

Pasak V. Tomkaus, nedraudžiant rusiškos žemės ūkio produkcijos importo verslas pats turi įsivertinti galimą poveikį jo reputacijai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas anksčiau ne kartą teigė, jog į Lietuvą importuojami rusiškų grūdų kiekiai yra nedideli.

Pasak rusiškus grūdus importuojančios Klaipėdos bendrovės „Dognus“ vadovo Arūno Vasiliausko, yra jų paklausa, be to, tai nėra draudžiama.

„Kai uždraus (...), mes į Lietuvą nebevešime. Bet yra Europos Sąjungoje daug valstybių, kurios tokių draudimų nepriėmė, todėl mes vešime į kitas Europos Sąjungos valstybes“, – LRT radijui sakė A. Vasiliauskas.

„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Lietuva pradėjo antroje kovo pusėje pradėjo griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus pašarinius bei maistinius grūdus. Pasak LRT radijo, per tris pirmas naujos tvarkos dienas atgal į Rusiją buvo nukreipti šeši „Dognus“ kroviniai.

Pasak bendrovės vadovo, dėl tokių ribojimų brangs visa žemės ūkio produkcija – pašarai nuo balandžio jau pabrango 60 proc., o paukštiena nuo gegužės brangs 25 proc.

A. Vasiliauskas atmeta kritiką, kad rusiškų grūdų importas leidžia uždirbti Rusijai – jo teigimu, įmonei mokant mokesčius dėl to uždirba ir Lietuva.

„Pasakys negalima, bus negalima. O moralė yra toks dalykas: vienam moralė yra nevogti, kiti vagia“, – teigė „Dognus“ vadovas.

Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad bendrovė prekybą su Rusija ir Baltarusija nutraukė prasidėjus karui Ukrainoje.

„Jos pradėjo karą ir tai yra visiškai nepriimtina, tragedija, ir mes nenorime būti su tuo verslu susiję, turėti reikalų“, – LRT radijui sakė M. Šileika.

Jo teigimu, prekyba su Rusija ir Baltarusija grupei generuodavo apie 200 mln. eurų ir daugiau pajamų per metus.

Europos Komisija (EK) kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus įvesti grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus. Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis tuomet sakė, kad tokia priemonė faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.

Tuo metu Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija ragino EK rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Autorius Giedrius Gaidamavičius / BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.