Ashburn +9,0 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,0 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Vertimasis per galvą gali tapti spyriu į užpakalį

2023/01/13


Su 2023-iaisiais Lietuvoje prasidėjo ir naujas politinis sezonas, apimantis ne tik šiemet vyksiančius vietos savivaldos, bet ir vėlesnius Seimo, Prezidento, Europos Parlamento rinkimus. Beveik nėra abejonių, kad į vieną ar kitą postą siekiantys pakliūti politikai versis per galvą rinkėjams pateikdami naujų idėjų, sumanymų. Gal ne visuomet pamatuotų, bet patrauklių rinkėjo ausiai. Deja, kai kada tokie sumanymai, atsitrenkę į kasdienybę ir gyvenimo realijas, subyra tarsi kortų namelis. Taip nutiko ir su prieš keletą metų „valstiečių“ pradėta įgyvendinti idėja Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) perkelti dirbti į Kauną. Kalbama, kad ministeriją „eksportuoti“ iš Vilniaus į laikinąją sostinę buvo pažadėta jos merui už „valstiečių“ kandidatų palaikymą 2016 m. Seimo rinkimuose. 

Planai liko planais

ŽŪM kartu su Aplinkos ministerija į Kauną perkelti siūlė 2016 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri po Seimo rinkimų turėjo daugumą tuometiniame parlamente. Tačiau 2017 m. nuspręsta perkelti tik ŽŪM. Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sprendimą bandyta realizuoti 2019 metais. Nuo tų metų balandžio pradžios Kaune oficialiai pradėjo veikti ŽŪM padalinys, skambiai pavadintas „veidrodine“ ministerija, nors jame tuo metu dirbo tik 10 darbuotojų, kurių skaičių per trumpą laiką buvo žadama padidinti iki 20.

Naujose patalpose turėjo pradėti veikti ir priimamasis, kuriame interesantus reguliariai žadėjo priimti ir pats tuometis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

ŽŪM skaičiavo, kad ministerijos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. Eur, o apie 0,3 mln. iš jų planavo skirti darbuotojų išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms. Persikėlus į Kauną būtų reikėję ir mažesnių patalpų, dėl ko kasmet būtų sutaupoma po 200 tūkst. Eur. Iki 2019 metų gruodžio turėjo būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija turėjo įsikurti 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį. Be to, svarstyta galimybė ne tik ŽŪM perkelti į Kauną, bet ir dalį jos darbo vietų perkelti į kitus šalies regionus: iki 20 – į Alytų ir Šiaulius, iki 30 – į Panevėžį.

Tačiau 2019 metų vasarą G. Surplį žemės ūkio ministro pareigose pakeitė Andrius Palionis, kuris netryško entuziazmu ŽŪM kelti į Kauną, nors tuometis Vyriausybės vadovas S. Skvernelis ne kartą primygtinai ragino tai daryti. 2019 metų pabaigoje, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl ministerijos kėlimo į Kauną, A. Palionis patvirtino, kad visa ŽŪM keliama nebus. Buvo nuspręsta, kad laikinojoje sostinėje dirbs Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyrius, bus naujai sukurti Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis bei Infrastruktūros, melioracijos ir biokuro skyriai, o Mokslo ir inovacijų skyrius veiks abiejuose miestuose.

Galutinai laikinojoje sostinėje ŽŪM turėjo įsikurti 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį.

Nepraėjo be pasekmių

Šiuo metu Kaune, kaip „Ūkininko patarėją“ informavo ŽŪM, yra patvirtinta 20 pareigybių, iš jų 18 – užimtos. Kaune veikia Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyrius (6 pareigybės), Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriuje dirba 5, Strateginio planavimo skyriuje – 2, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriuje – 3, Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriuje – 3, o Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriuje – 1 kaunietis.

ŪP paprašius dabartinės ŽŪM vadovybės įvertinti savo pirmtakų užmačias kelti ŽŪM į Kauną, sulaukta paaiškinimo, kad „ministerijos iškėlimo į Kauną klausimas jau seniai netekęs prasmės ir šis procesas seniai sustabdytas“. Tiesa, prieš kurį laiką tik paskirtas į žemės ūkio ministro pareigas Kęstutis Navickas yra teigęs, kad grąžinti į Vilnių Kaune veikiantį ŽŪM padalinį yra politinis tikslas, o visa ministerija turėtų būti vienoje vietoje – sostinėje, tačiau neatmetė galimybės, kad kai kurie Kaune dirbantys ministerijos darbuotojai gali ten ir likti. Mat pagal ŽŪM vidaus tvarką darbuotojas gali dirbti nuotoliu iš bet kurios vietos Lietuvoje.

ŽŪM ŪP pripažino, kad dėl planų iškelti ministeriją į Kauną labai nukentėjo ministerijos žmogiškieji ištekliai – iš darbo išėjo apie 80 patyrusių darbuotojų, žmonės nėjo į konkursus, net kauniečiai, nes visus slėgė nežinomybė ir abejonės, kas bus su ŽŪM. Likę darbuotojai daug laiko skyrė darbo paieškai, todėl ilgus mėnesius buvo pradėję strigti ministerijos funkcijų įgyvendinimo procesai.

Sprendimo nesigaili

Buvęs žemės ūkio ministras, dabartinis parlamentaras A. Palionis ŪP teigė nesigailįs, kad nepasidavė politiniam spaudimui ir nebuvo įgyvendintos to meto Vyriausybės užmačios ir visa ŽŪM neperkelta į Kauną. „Tos užmačios buvo tikra nesąmonė“, – redakcijai pareiškė Seimo narys A. Palionis.

Jis sakė, kad dabar yra sunku prisiminti visas aplinkybes, kurios tuomet buvo susiklosčiusios, o to padaryti ir nelabai norėtų, tačiau jam 2019 metais pradėjus vadovauti ŽŪM, jau buvo kilę didelių abejonių, ar toks užmojis tikrai yra ekonomiškai pagrįstas. „Kiek prisimenu, buvo pateiktas ekonominis tokio sprendimo pagrindimas, tačiau jame nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, o kai kurie pateikti duomenys – tiesiog klaidinantys. Priimti teisingą sprendimą nekelti ŽŪM į Kauną nebuvo lengva. Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad pasielgta teisingai“, – aiškino A. Palionis.

Seimo narys Andrius Palionis.

Jis neslėpė, kad toks tuometės Vyriausybės sprendimas buvo daugiau politiškai motyvuotas, nei pagrįstas logiškais ekonominiais sprendimais, nes vargu ar būtų buvę racionalu vos ne kasdien ministrui važinėti iš Kauno į Vilnių, kur būtų likusios kitos ministerijos, Vyriausybė, kur sutelktos kitos valstybės institucijos.

„Aš labiau linkęs manyti, kad kaip tik visa Vyriausybė, visos valstybės institucijos turėtų būti labiau koncentruotos vienoje vietoje, gal net viename pastate, pavyzdžiui, Vilniuje ar šalia jo, gal tuomet tarp jų būtų glaudesnė sąveika ir bendradarbiavimas“, – kalbėjo buvęs ŽŪM vadovas.

Kalta taktika, o ne strategija

Buvęs žemės ūkio ministras G. Surplys ŪP aiškino, kad jei dabar reikėtų spręsti – perkelti ŽŪM į Kauną ar ne, tai, ko gero, teigiamo sprendimo jau nepriimtų, nes tokio sprendimo siūlymas Vyriausybei ir priėmimas buvo politiškai savižudiškas poelgis. „Pati idėja man patiko, ją ir dabar palaikyčiau, tačiau ne tai, kaip ji buvo realizuojama. Jei norime Lietuvos regionuose išsaugoti darbo vietas, paslaugas ir žmones, reikia radikalių sprendimų. Jei tuomet būtų pavykę ŽŪM perkelti į Kauną, o jau būta visai netoli to, tebuvo likę tik pasirašyti patalpų nuomos sutartį ir pradėti perkėlimo darbus, dabar ir žemdirbių, ir Kauno, ir pačios ŽŪM bendruomenė džiaugtųsi“, – įsitikinęs G. Surplys.

Pasak jo, likimo ironija – prasidėjus koronaviruso pandemijai ŽŪM vis vien turėjo pradėti dirbti nuotoliniu būdu: dauguma darbuotojų triūsė namuose. Tad iš esmės buvo įgyvendinta tai, ką jis žadėjo savo vadovavimo ministerijai metu – darbuotojams bus sudarytos sąlygos didžiąją dalį darbo laiko dirbti iš namų. „Aš jau tuomet sakiau, kad ŽŪM darbuotojams nereikės kasdien važinėti į Kauną – gal tik porą kartų per mėnesį. Dėl to gyvenimo kokybė vargu ar būtų nukentėjusi. Tačiau manęs niekas nenorėjo girdėti“, – atsakomybės nuo savo veiksmų kratėsi eksministras.  

„Veidrodinėje“ ŽŪM turėjo veikti ir priimamasis, kuriame interesantus reguliariai žadėjo priimti ir pats tuometis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. 

Dabar Seimo nariu išrinktas G. Surplys tikino tebemanąs, kad valdžios institucijų iškėlimas iš sostinės į kurį nors šalies regioną būtų galėjęs tapti savotišku institucijų „perkrovimu“, padedančiu perskirstyti žmogiškuosius išteklius ir atsirinkti pačius geriausius. „Norėjosi, kad ŽŪM liktų dirbti žmonės, kuriems tikrai rūpi Lietuvos žemės ūkis, jo ateitis, o darbas šioje srityje – pašaukimas. Tačiau tam nebuvo lemta išsipildyti“, – apgailestavo redakcijos pašnekovas.

G. Surplio nuomone, anksčiau ar vėliau Lietuvos politikai bus tiesiog priversti valdžios institucijas iš sostinės perkelti į regionus, nes to reikalaus makroekonominės tendencijos, jei Lietuva norės mažinti ekonominį atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Dabar šis atotrūkis, taip pat atotrūkis tarp kitų didmiesčių ir mažesnių miestų bei miestelių tik auga. O valstybė vis dar yra gana didelis darbdavys ir paslaugų pirkėjas, todėl esą yra būtina pripažinti, kad vystantis technologijoms reikės kitaip žvelgti į regionų galimybes. 

Atsisakymas perkelti – klaida

Buvęs „valstiečių“ Vyriausybės vadovas S. Skvernelis ŪP tvirtino tuomečio Vyriausybės sprendimo perkelti ŽŪM iš Vilniaus į Kauną klaida nelaikąs. „Vyriausybės sprendimas buvo, tačiau pačioje ŽŪM keitėsi vadovai, nebuvo vieningos pozicijos, ir Vyriausybės sprendimas nebuvo įgyvendintas. Jautėsi, kad prieš kadencijos pabaigą ministerijai atėjęs vadovauti politikas (A. Palionis – red. past.) entuziazmu įgyvendinti Vyriausybės sprendimą netryško, todėl ir susidarė tokia situacija“, – tikino ekspremjeras.

Pasak jo, buvo visos galimybės ir sąlygos iš Vilniaus į Kauną perkelti jei ne visą ŽŪM, tai bent jau nemenką dalį jos padalinių, kurie būtų iki šiol dirbę Kaune. Ir tai būtų tiesiog kalbų apie regioninę politiką įgyvendinimas praktikoje. Mat yra svarbu, jei tik įmanoma, regionuose turėti įvairių valstybės institucijų padalinių. Tai lemtų tų regionų ekonominį, socialinį vystymąsi, žmonių gerovę. Tuomet sostinė gal nebūtų tokiu didžiuliu traukos centru.

„Perkelti ŽŪM į Kauną buvo politinis sprendimas, pagrįstas ne kiek ekonominiais skaičiavimais, nes jie nelabai turi prasmės, o daugiau politine valia, nes nesvarbu kur – Vilniuje ar Kaune, valstybės tarnautojas dirbtų, jam atlyginimas dėl to neturėtų būti nei sumažintas, nei padidintas, o darbo sąlygos taip pat turėtų būti užtikrintos. Todėl išlaidos vargu ar labai stipriai išaugtų, ar sumažėtų. Tai tiesiog buvo sprendimas, kad dalį funkcijų, kurias gali atlikti specialistai regionuose, ten ir būtų galima deleguoti tų institucijų padaliniams, jei norime išlaikyti regionus gyvybingus. Viešajame sektoriuje negalima į viską žvelgti vien per ekonominę prizmę“, – pastebėjo S. Skvernelis.  

Ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Nepasimokė

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 5, 2023 m. sausio 12 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.ltwww.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...