Vertingi šaltalankio vaisiai, lapai ir žievė

Šaltalankio vaisiai, lapai ir žievė yra vitaminų bei kitų veikliųjų medžiagų saugykla. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, dabar dar tinkamas laikas prisirinkti šių gydančių ir organizmą stiprinančių gamtos gėrybių.

 Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių šeimos dygliuotas, 1,5–5 m aukščio krūmas. Šaknys virvinės su azotą kaupiančių bakterijų gumbeliais. Kamieno ir šakelių žievė rudai žalia ar tamsiai rudai pilka, o jaunų ūglių sidabriškai pilka. Lapai linijiškai lancetiški, lygiakraščiai, jų viršutinė pusė pilkai žalia, apatinė – sidabriškai balta. Augalas dvinamis. Moteriškieji žiedai gelsvi, smulkūs, išsidėstę lapų pažastyse, vyriškieji – trumpose varpose. Žydi balandį–gegužę, skleidžiantis lapams, arba anksčiau. Vyriškieji augalai pražysta viena trimis dienomis anksčiau už moteriškuosius. Iš vyriškųjų (kuokelinių) žiedų bitės neša žiedadulkes, o iš piestelinių – nektarą. Šaltalankiai pradeda žydėti 4–5 metais. Išvesta ir nedygliuotų veislių.

Vaisiai oranžiniai ar rausvi, rutuliški arba ovalūs, apie 0,8–1 cm ilgio, valgomi sultingi kaulavaisiai, tankiai aplipę šakeles. Jie prinoksta rugpjūtį–rugsėjį ir ant šakelių gali išsilaikyti iki pavasario, jei nenulesa paukščiai. Kiekviename kaulavaisyje yra po vieną rudą sėklą.

Savaime auga Baltijos jūros pakrantėse ir kitose Lietuvos vietovėse. Daug kur pas mus auginamas kaip vaisinis ir dekoratyvinis augalas, tačiau niekada jo vaisių nerinkite pakelėse, nes juose kaupiasi sunkieji metalai, taigi vietoj naudingų medžiagų gausite toksinų. Šaltalankiai dėl gerai išvystytos šaknų sistemos tinka eroduotiems šlaitams, pylimams ar smėlynams apsodinti.

Kaip ir kada rinkti? Vaistams vartojami dygliuotojo šaltalankio vaisiai. Geriausia juos rinkti rugsėjį–spalį. Po pirmųjų šalnų uogos būna saldžiarūgštės, lengviau atsiskiria nuo šakelių, arba galima rinkti prieš šalnas. Tada ūglius su uogomis nukirpkite sekatoriumi ir dėkite į šaldiklį. Sušaldytas uogas galima lengvai nukratyti arba nurinkti rankomis.

Naudingosios savybės. Dygliuotojo šaltalankio vaisiuose yra daug vitaminų (B1, B2, B6, PP, C, E, K), karoteno, folio rūgšties, todėl uogos ir jų sultys – viena geriausių avitaminozės profilaktikos ir gydymo priemonių. Pagal vitaminų sudėtį tik erškėčiai ir šermukšniai gali prilygti dygliuotiesiems šaltalankiams. Ne visiškai sunokusiuose vaisiuose vitamino C būna daugiau negu sunokusiuose ar pernokusiuose. Kasdien galima suvalgyti po saujelę šviežių uogų (tinka ir šaldytos) arba išgerti stiklinę skiestų sulčių su vandeniu.

Be vitaminų vaisiuose yra organinių rūgščių (citrinų, obuolių, vyno, sviesto), sacharidų, riebalų, rauginių medžiagų, mikroelementų. Visi šaltalankių produktai yra svarbūs kokybiška mityba ir sveiku gyvenimo būdu besidomintiems žmonėms. Juos tinka vartoti esant mažakraujystei, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, sergant podagra, reumatu. Tinka ir išoriniam gydymui, kai slenka plaukai ir sergama odos ligomis.

Visą straipsnį skaitykite žurnale "Rasos" Nr. 21