Veterinaras užsimerkė prieš ligoto arklio kančias

Pastebėjo atsitiktinai

Bėdulio, gyvenusio Plutiškių seniūnijoje (Kazlų Rūdos sav.), atsisveikinimo istorija su buvusiu šeimininku prasidėjo praėjusį rudenį, kai jį, traukiantį vežimą, pamatė pro šalį važiuojanti moteris. Ji iš karto atkreipė dėmesį į neįprastai išlinkusią gyvūno nugarą, o ir visa arklio būklė rodė, kad jam toks darbas – per sunkus ir jis kenčia. Norėdama padėti gyvūnui, moteris kreipėsi pagalbos į Žirgų globos asociaciją (ŽGA) „Arklių slėnis“. „Kartu su ja apie situaciją informavome VMVT, kad išsiaiškintų, ar nepažeidžiamos arklio gerovės sąlygos“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ŽGA „Arklių slėnis“ vadovė Olga Choroškova.

Anot jos, iš VMVT Priežiūros departamento Alytaus apygardos priežiūros skyriaus gautas atsakymas pribloškė ir norinčią padėti moterį, ir ją pačią, mačiusią daugybės arklių nelinksmų istorijų. VMVT rašte buvo teigiama, kad arklys nesupančiotas, ramus, kailis blizga, kanopos neperaugusios, nešlubuoja, kvėpavimas geras. Veterinarijos gydytojas, apžiūrėjęs arklį, konstatavo – klinikinė būklė atitinka gyvūno amžių. Bėduliui yra 25 metai. „Mums nusviro rankos, nes priversti šeimininko atsisakyti savo augintinio negalime, bet moteris su savo šeima nusprendė nepasiduoti ir pagelbėti arkliui.

Ryžtingai moteriai pavyko įkalbėti Bėdulio, tada dar vadinto Bijūnu, šeimininką atiduoti arklį jiems“, – džiaugėsi O. Choroškova.

Įvertinimas skyrėsi

Kol buvo atliekami rentgeno ir kiti tyrimai, kad būtų tiksliai įvertinta Bėdulio sveikatos būklė – ar jam dar likę skirto laiko pagyventi, ar jo sveikatos būklė jau peržengusi kritinę ribą, arklys gyveno jo geradarės sodyboje. Atlikus išsamius Bėdulio sveikatos tyrimus, paaiškėjo, ką O. Choroškova ir gyvūnui ištiesusi pagalbos ranką šeima įtarė iš karto – arklio būklė kritiška, jis turi labai daug sveikatos problemų.

„Visų kojų pirštų ir čiurnų sąnariai, taip pat dešiniojo kulno distalinis intertarsalinis sąnarys – su osteoartritiniais pažeidimais. Krūtinės dalies stuburo lordozė su besiliečiančiomis slankstelių dorzalinėmis ataugomis, kurios dėl nuolatinio trynimosi turi tankiojo kaulo lėtinius uždegiminius pažeidimus. Lordozė gali būti tiek įgimta, tiek išsivysčiusi dėl netaisyklingo raumenų apkrovimo. Visi šie pakitimai judant sukelia skausmą. Arklys turi degeneracinį užpakalinių kojų proksimalinių suspensorinių raiščių sindromą. Ne vienpusis, o visų sąnarių skausmas vizualiai duoda ne šlubavimo, o sukaustymo efektą. Taip pat nustatytos abiejų priekinių kojų paviršinių pirštų lenkiamųjų sausgyslių kontraktūros“, – tokios negailestingos buvo išvados, atlikus apžiūrą ir tyrimus. Jos kaip diena nuo nakties skyrėsi nuo VMVT pateiktų išvadų.

O. Choroškova neabejojo, kad Bėdulio būklė, kurią liudija visi atlikti tyrimai, neatsirado per kelias dienas, mėnesį ar pusmetį. „Tai patologijos, su kuriomis arklys gyveno daugelį metų“, – tvirtino ne vieną dešimtmetį arkliams skyrusi moteris.

Trūksta kompetencijos ir empatijos

„Arklių slėnio“ vadovės nuomone, VMVT centrinė būstinė negali atsakyti už visų šalies veterinarų darbo kokybę. Vis dėlto šiuo atveju tarnyba, pasak jos, turėjo bent jau pripažinti, kad tikrintojai galbūt per mažai įsigilino į situaciją, o veterinarijos gydytojui galėjo pritrūkti kompetencijos tinkamai įvertinti arklio sveikatos būklę. „Ne kartą esu susidūrusi su situacijomis, kai VMVT specialistai elgiasi nekompetentingai ir jų elgesys lieka neįvertintas vadovų, nors sukelia pasekmes ir gyvūnams, ir žmonėms, kurių ūkius jie tikrina“, – pastebėjo ŪP pašnekovė ir pridūrė, kad yra ir labai empatiškų veterinarijos gydytojų, išmanančių teisės aktus ir gerai pažįstančių gyvūnus, tačiau tokių – vienetai, o turėtų būti visi tokie. Juk arkliai yra gyvi sutvėrimai, o ne automobilių dalys ar statybinės medžiagos. Be to, ir gyvūnai jaučia fizinį bei psichologinį stresą.

„Viena priežasčių, kodėl Vilniuje daugiau kompetentingų specialistų – ten dirba jaunesni, naujovėms atviri žmonės. O regionuose dažniau dirba vyresnio amžiaus specialistai, veterinarijos mokslus baigę seniai, galbūt net per pažintis. Be to, daugelis jų visą laiką dirbo su maisto pramonei skirtais gyvūnais – karvėmis, kiaulėmis – tad apie arklius turi menką supratimą. Kita vertus, kieno kaltė, kad yra tokia situacija? Didžiausia atsakomybės dalis krenta ant Vilniaus VMVT, nes regionai palikti problemas įveikti patys“, – svarstė ne vieną arklį su bendraminčiais nuo kančių ar mirties išgelbėjusi moteris.

Pasak jos, tikriausiai nėra vienos tabletės, kurią išgėrus VMVT sistema pasveiktų. Tad, jos nuomone, sistemoje reikėtų kardinalių pokyčių. „Ne išeitis senus (ne amžiumi) darbuotojus pakeisti naujais. Kompetencija be patirties neįgyjama. Specialistai turėtų nuolat atnaujinti žinias, be to, turėtų būti kažkoks veiklos sričių pasiskirstymas, specializacija, nes vienas žmogus negali visko gerai išmanyti – aprėpti ir gyvūnus, ir maisto technologijas. Tai neįmanoma, – pabrėžė O. Choroškova. – Gal, esant tam tikrai situacijai, su mažiau patyrusiais specialistais galėtų vykti ir aukščiausios kvalifikacijos veterinarijos gydytojai, tada apmaudžių atvejų tikrai sumažėtų. Juk ne visada vietinis veterinaras gali būti kompetentingas. Viena iš svarbių motyvacijų, skatinanti nuolat tobulėti, yra orūs atlyginimai. Dabar sistema yra neveikianti. Reikia ieškoti sprendimų. Ko gero, lengviau viską „sudeginti“ ir kurti naują sistemą, nei koreguoti esamą.“

Augintojų yra įvairių

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.