„Via Balticos“ rekonstrukciją klampina melioracijos bėdos

Tokie greta „Via Balticos“ magistralės susidarę tvenkiniai – kelininkų padarytų klaidų ir neveikiančios melioracijos pasekmė. Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė Lietingas ruduo problemų pridarė ne tik žemdirbiams, bet ir kelininkams. Įsibėgėję automagistralės „Via Baltica“ antrosios juostos statybos darbai kelio ruože netoli Marijampolės gali būti nutraukti. Kelininkų technika klimpsta, murkdosi pakelėse susidariusiuose dumblynuose, skysta kelio statybinės medžiagos, nėra galimybės pasiekti reikiamų parametrų. Tačiau šios bėdos susidarė ne tik dėl nepalankių oro sąlygų, bet ir dėl pačių kelininkų klaidų bei sukliurusios, senos melioracijos sistemos. Inžinierius melioratorius J. Purvinskas stebisi, kodėl kelio rangovai nepasidomėjo jų brėžiniais, kur nurodyti visi buvę melioracijos įrenginiai, į kuriuos galėjo nuleisti paviršinį vandenį. Pasivyti grafikus nebus lengva Greta rekonstruojamos „Via Balticos“ automagistralės, atkarpoje tarp Marijampolės ir Sasnavos, per pastarąjį mėnesį susitvenkė didžiuliai vandens telkiniai. Vietos gyventojai piktinasi, kad kelininkai vykdydami rekonstrukcijos darbus suardė buvusią melioracijos sistemą, o naujos dar nepadarė, tad po gausių kritulių vanduo, neturėdamas kur nutekėti, telkiasi pakelėje, tvinsta aplinkiniai laukai.„Via Balticos“ magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo 45,15 km iki 56,83 km rekonstrukcijos darbus atlieka jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Fegda“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, „Lemminkainen Infra OY“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Tilsta“ ir UAB „Hidrostatyba“. Šių metų kovo mėnesį Marijampolės savivaldybė išdavė leidimą vykdyti šioje „Via Balticos“ kelio atkarpoje rekonstrukcijos darbus, o rugpjūčio 10 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė pasirašė sutartį juos atlikti. Pagal šią sutartį per 9 mėnesius nuo jos įsigaliojimo (į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.) numatyta atlikti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 45,15 iki 56,83 km (bendras ruožo ilgis – 11,68 km) rekonstrukciją su skiriamąja juosta ir šalia kelio nutiestais jungiamaisiais keliais. Taip pat bus rengiama sankirta ir jungiamieji keliai su nuovažomis į sodybas ir laukus, skirtingų lygių sankryžos su jungiamaisiais keliais, estakada, du žiedai, šeši viadukai. Sutartyje numatyta rekonstruoti inžinerinius tinklus, lietaus nuotekų nuleidimo tinklus ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kelio zonoje pertvarkyti melioracijos sistemą. Statybos darbai finansuojami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Darbų vertė – 51 583 884,56 Eur (su PVM). Visus šiuos darbus rangovai privalo atlikti iki kitų metų vidurio. Tačiau dėl ypač nepalankių oro sąlygų ir kitų iškilusių problemų, trikdančių kelio rekonstrukcijos darbus, tai padaryti nebus lengva. Kelininkų išardyti melioracijos šuliniai, vandens rinktuvai, drenažas dabar nebeatlieka savo funkcijos, tad tvinsta pakelės ir greta esantys laukai. Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius melioratorius Juozas Purvinskas, apžiūrėjęs teritoriją, kurioje šiuo metu vyksta kelio rekonstrukcijos darbai, įsitikinęs, kad buvo galima problemų išvengti ar bent jas sumažinti, jei čia dirbančios bendrovės darbininkai būtų neišardę melioracijos įrenginių ir iš anksto numatę, kur nukreips besitvenkiantį vandenį. Atvertęs šios teritorijos melioracijos sistemos brėžinius specialistas rodė ir aiškino, ką prieš pradedant darbus kelininkai turėjo padaryti, kur buvo melioracijos vandens surinkimo šuliniai, drenažo linijos, kurias buvo galima panaudoti vandeniui nuleisti. „Viskas buvo užstumdyta, užtvenkta, nepaliekant vandeniui jokio nutekėjimo. Dabar vargsta patys kelininkai, pyksta aplinkiniai gyventojai, nes ėmė semti ir šalia „Via Balticos“ esančius jų laukus. Dauguma tokius didelius projektus vykdančių rangovų yra patyrę specialistai, ne vieną kelią padarę ir įvaldę visas įrengimo technologijas. Šioje atkarpoje dirba kelios brigados, galbūt kai kuriems darbuotojams dar trūksta patirties, nes čia techniškai kai kas tikrai prastai išspręsta. Gal kelio tiesėjai nesitikėjo tokių liūčių ir tokio ilgo jų periodo, manė, kad sausu metu viską pavyks padaryti. Deja. Kai kur ekskavatoriai išstumdė gilias uždaras „vonias“, kuriose dabar tvenkiasi vanduo ir neturi kur ištekėti. Reikėjo iš anksto paruošti paviršinio vandens nuleidimo šulinėlius, atsivesti į juos tranšėjas. Nebūtų dabar pakelėje telkšoję tokie ežerai ir kelininkai galėtų sėkmingai dirbti savo darbą. O dabar net ir nuleidus vandenį reikės ilgokai palaukti, kol prabrinks“, – aiškino daug metų melioracijos srityje dirbantis specialistas J. Purvinskas. Vandens rinktuvai vos veikia Patyręs inžinierius melioratorius pripažįsta, kad didžiulė problema yra ir pasenę melioracijos tinklai. Drenažo sistemos įrengtos daugiau kaip prieš 50 metų, susidėvėjusios maždaug 70 proc., o magistralinių griovių nusidėvėjimas net 83 proc. Melioracijos įrenginių pertvarka vyksta tik naujai tiesiamo kelio zonoje. Dauguma pertvarkyto drenažo jungiama į senus, beveik neveikiančius drenažo rinktuvus. Seni, labai apdumblėję, užaugę augalų šaknimis per mažo skersmens rinktuvai nepajėgūs priimti ir nuvesti staigų didelį vandens kiekį. „Už šiuos rinktuvus yra atsakingi melioratoriai. Deja, vieni rinktuvai veikia vos puse pajėgumo, kiti išvis neveikia. Mes neatsisakome savo atsakomybės dėl susidariusios padėties, bet kur mums gauti lėšų šiems melioracijos įrenginiams sutvarkyti? Vyriausybė į esamą melio­racijos sistemų būklę nekreipia dėmesio. Melioracijos sistemų priežiūrai, remontui taip pat ir rekonstrukcijai (rekonstrukcija šiuo metu valstybės lėšomis iš viso nefinansuojama) lėšų skiria tiktai apie 10 proc. reikiamos sumos. Planuojant vykdyti stambių objektų statybą, pavyzdžiui, tokių kaip ši magistralė, reikėtų numatyti lėšų ir bendrai drenažo sistemai sutvarkyti. Jeigu drenažo sistema bus atnaujinama tik kelio zonoje, o paskui viskas įsijungs į senus tinklus, tai iš to nebus jokios naudos. Vanduo tikrai tinkamai nenutekės. Gal šios liūtys kiek atkreips dėmesį į esamą drenažo būklę ir paskatins imtis kokių nors esminių sprendimų“, – viltingai svarstė J. Purvinskas. Automagistralės „Via Baltica“ už darbų vykdymą atsakingos UAB „Fegda“ projekto vadovas Gediminas Gulbinas patikino, kad, tiesiant antrąją kelio juostą, lietaus nuotekų nuleidimo tinklai ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai bus rekonstruojami ir kelio zonoje bus pertvarkomos melioracijos sistemos. AB „Eurovia Lietuva“ atsakingi darbuotojai pažadėjo imtis spręsti šiuo metu susidariusią problemą dėl susitvenkusio vandens pakelėse. Tačiau visų pasenusios melioracijos tinklų problemų kelininkai neprivalo ir nepajėgūs išspręsti.