Viena aktualiausių senjorų sveikatos problemų – virškinimas

Kaip keičiasi žarnyno veikla? 

„Vyresniame amžiuje mažėja virškinimo fermentų gamyba, silpnėja virškinimo trakto raumenų veikla, o organizmas prasčiau pasisavina kai kurias maistines medžiagas“, – vardina  T. Gečienė.

Pokyčiai prasideda jau burnoje: mažėja seilių gamyba, silpnėja kvapo ir skonio pojūtis, todėl gali sumažėti apetitas ir padidėti mitybos nepakankamumo rizika. Dėl dantų protezų kai kuriems žmonėms tampa sunkiau sukramtyti maistą.

Pasak vaistininkės, kinta ir skrandžio veikla – jis ištuštinamas lėčiau, mažėja skrandžio rūgšties gamyba, todėl gali atsirasti sunkumo jausmas pavalgius. Žarnyno veikla taip pat lėtėja, silpnėja raumenys, keičiasi žarnyno mikrobiota. Dėl šių priežasčių vyresniame amžiuje dažniausiai kamuoja vidurių užkietėjimas, rėmuo, refliuksas, pilvo pūtimas, sumažėjęs apetitas ir nepakankama mityba.

Žarnynas, ne tik apdoroja maistą, bet ir gamina mikroelementus

Vaistininkė pažymi, jog žarnynas ne tik apdoroja maistą, bet ir pats gamina įvairius mikroelementus – jame susintetinami K, B7, B9, B6, B12 ir B3 vitaminai, taip pat žarnyne įsisavinamas D vitaminas.

„Kai žarnynas sveikas, organizmas geriau įsisavina maistines medžiagas, gaunama daugiau energijos ir mažėja nuovargis. Kai žarnyno veikla sutrikusi, žmogus gali jaustis pavargęs net ir pakankamai pailsėjęs“, – pastebi T. Gečienė.

Vaistininkės teigimu, žarnyno sveikatai labiausiai kenkia gausus perdirbto maisto vartojimas, didelis cukraus kiekis, per mažas skaidulinių medžiagų suvartojimas (rekomenduojama apie 25–35 g per parą), stresas, miego trūkumas ir fizinio aktyvumo stoka.

Pirmas žingsnis  – peržiūrėti dienos meniu

Pasak T. Gečienės, siekiant išlaikyti sklandžią virškinimo sistemos veiklą, svarbu pradėti nuo subalansuotos mitybos ir į ją įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų.

„Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per parą yra 25–35 g. Jų gausu vaisiuose, daržovėse ir pilno grūdo produktuose.

Skaidulinės medžiagos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi, jos taip pat veikia, kaip maistas gerosioms bakterijoms ir ilgiau suteikia sotumo jausmą“, – pamini vaistininkė.

Žarnyno veiklai taip pat padeda fermentuotų produktų – kefyro, natūralių jogurtų, raugintų daržovių – vartojimas. 

T. Gečienė primena, kad svarbu rūpintis ir pakankamu skysčių suvartojimu per dieną, t.y. gerti 1,5–2 litrus vandens –  tai padeda lengviau virškinti maistą, suminkština išmatas ir mažina vidurių užkietėjimo riziką.

Vaistažolės ir jų nauda virškinimui

Vaistininkė primena, kad žarnyno veiklai gali padėti ir vaistiniai augalai:

• Medetkos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gali padėti nuraminti virškinamąjį traktą.
• Ramunėlės padeda atpalaiduoti virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus ir gali palengvinti pilvo pūtimą.
• Kmynai skatina dujų pasišalinimą iš žarnyno, mažina pilvo pūtimą ir palengvina virškinimą.
• Melisa padeda atpalaiduoti virškinamojo trakto lygiuosius raumenis, gali sumažinti spazmus, pilvo pūtimą ir diskomfortą.
• Pankolis skatina dujų pasišalinimą iš žarnyno (pasižymi karminaciniu poveikiu), mažina spazmus ir palengvina virškinimą.

Zen PR informacija