Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026





Dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė 

Viena naujausių kaimo vystymo idėjų – kaimai startuoliai

2023/06/12


Padidink tekstą

VDU ŽŪA langas. Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija – iki 2040 m. sukurti stipresnes, sujungtas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves. Ši vizija gali būti įgyvendinta kuriant kaimus startuolius.

Mokslininkų plėtojama nauja koncepcija

Europos Komisija ilgalaikėje ES kaimo vietovių vizijoje (siekiant iki 2040 m. sukurti stipresnes, susietas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves ir bendruomenes) apibrėžė kelias veiksmų sritis. Pavyzdine mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla siekiama padėti atverti kaimo vystymosi potencialą. 

Remdamiesi moksline literatūra  ir empiriniais tyrimais mokslininkai plėtoja Kaimų startuolių (angl., Startup Village) koncepciją. Ją apibrėžia kaip vietovę (arba mažų vietovių tinklą), kuri plėtoja inovacijas ir ambicingą verslumą kaip būdą atskleisti vystymosi potencialą ir palaikyti gerovę kaimo vietovėse.

Kaimai startuoliai siekia sudaryti palankias sąlygas verslui ir novatoriškoms ekosistemoms. Tam lokali vieta, žmonės ir tikslai derinami su išorinėmis žiniomis, ištekliais ir rinkomis, formuojami veiksmai, skatinantys startuolius kaimo vietovėse kurti inovacijas.

Koncepcija nėra atskira iniciatyva. Siekiama sujungti žinias ir suinteresuotąsias šalis, papildyti esamas iniciatyvas bei paskatinti bendras (kolektyvines, bendruomenines) pastangas.

Tikslas – kaip ir sumanių kaimų idėjos

Idėja „Kaimai startuoliai“ glaudžiai susijusi su iniciatyva „Sumanūs kaimai“. Abi koncepcijos turi tą patį tikslą: skatinti kaimo gerovę, pasitelkiant vietos vystymosi potencialą paversti kaimo vietoves patraukliomis gyventi ir dirbti.

Sumanūs kaimai remiasi dalyvavimu grindžiamu požiūriu. Ekonomines, socialines ir aplinkos sąlygas siekiama pagerinti kuriant bei įgyvendinant plėtros strategijas, visų pirma pasitelkiant skaitmeninių ir kitų technologijų siūlomus sprendimus.

Kaimų startuolių  idėja orientuota į inovacijas ir ambicingą verslumą. Siekiama sujungti vietos įmones su ne vietiniais gamybos tinklais ir pasinaudoti platesnėmis rinkomis, ištekliais bei žiniomis ir taip pagerinti kaimo vietovių konkurencingumą.

Mokslininkai nustatė penkis pagrindinius kaimų startuolių koncepcijos elementus: inovacijos, verslumas, kaimo erdvė, mastas ir ekosistemos. Kiekvienas elementas yra lyg statybinis blokas ir reikalauja atsižvelgti į tai, kaip jie sąveikauja. Ekosistemos kūrimo elementas atlieka svarbų vienijantį vaidmenį ir lyg suklijuoja visus elementus.

Kaimų startuolių koncepcijai yra būdinga

1. Startuoliai reiškia tam tikrą inovacijų ir verslumo kategoriją. Kaimų startuolių koncepcija nėra susijusi su bendra verslo parama bet kuriai ir visoms kaimo įmonėms. Siekiama atskleisti „ambicingo verslumo“ potencialą.

2. Skirtingai nuo įprasto požiūrio į sparčiai augančių įmonių skatinimą, kaimai startuoliai nesiekia „augimo bet kokia kaina“. Atvirkščiai, kaimas, kaip veiksmų skalė, turėtų nustatyti vietovės (ir pritrauktais) ištekliais pagrįstus inovacijų ir verslumo tikslus.

3. Ne visi kaimai norės remti ar pajėgs remti startuolius. Kaimų startuolių  koncepcija negalioja visoms kaimo įmonėms, lygiai taip ir  ne visi kaimai vadovausis šia koncepcija.

4. Svarbu pasirūpinti, kad kaimų startuolių koncepcija būtų kuo labiau įtraukianti, ne tik atkartotų esamus ekonominės „sėkmės“ ir miesto artumo modelius.

5. Lokalumo principas nereiškia, kad su vieta susietiems ir sėkmingiems startuolių kaimams reikės mobilizuoti daugialypį ryšį per ekosistemas.

6. Potencialiam startuolių kaimui reikalinga materialinė infrastruktūra ir institucijos bei empatiškas „vietovės jausmas“,  projektų įgyvendinimo metu derinamos „kietosios“ investicijos  ir „minkštosios“  veiklos.

7. Kaimai startuoliai turėtų prasidėti nuo planavimo etapo, kurio metu ištiriami tikslai, nustatomi pajėgumai ir inventorizuojamos būtinos institucijos bei ištekliai, kuriuos galima pasitelkti ar pasiekti.

8. Ekosistemų integracijos gerinimas siekiant paremti inovacijas ir verslumą iš esmės yra eksperimentinis. Lygiai taip pat ne visiems startuoliams, taip pat ne visoms vietinėms iniciatyvoms pasiseks.

9. Sėkmingi kaimai gali padėti ir parodyti, kaip jie mokėsi, tačiau jų įdiegti veiklos modeliai neturėtų būti kitų kaimų kopijuojami ar tiražuojami modeliai, tai tik praktiniai patarimai.

10. Nors startuoliai kaimai visada yra pagrįsti vieta, veiksmingos ekosistemos turi būti daugialypės, jungiančios vietovę (vietą, žmones, paskirtį) su jungtimis (valdymas, žinios, rinkos). Keturgubo veikimo spiralė (valdymas, įmonės, moksliniai tyrimai ir pilietinė visuomenė) papildo šį požiūrį ir nurodo poreikį palengvinti sąveikas ir stiprinti kaimo vystymosi pajėgumus.

11. Į gebėjimų stiprinimą reikia įtraukti asmenis, įmones ir institucijas. Ilgainiui tai savo ruožtu reikalauja strateginės integracijos ir valdymo. Vyrauja 3 institucinių gebėjimų stiprinimo formos:

  • žinios (veikla ir ištekliai, skirti stiprinti vietos žinias ir galimybę naudotis patirtimi – pvz., mokymai, atviri duomenys, informacijos paketai);
  • santykiai (pasitikėjimo ir mainų stiprinimo metodai per kelių lygių sąveiką – pvz., žinių mainų forumai, pažintiniai vizitai, komandiruotės, mentorystė);
  • mobilizacija (priemonės ir ištekliai, skirti stiprinti vietos institucijų gebėjimą veikti – pvz.,  iššūkių fondai, projektų valdymas, praktikos gairės).

Kaimo mastu verslo pajėgumų stiprinimas gali pareikalauti, kad vietos institucijos didintų veiklos pajėgumus. Institucinių gebėjimų stiprinimas yra susijęs su vietos valdymo ir suinteresuotųjų institucinių šalių gebėjimo vadovauti, strategiškai mąstyti, imtis praktinių veiksmų ir siekti tikslų gerinimu. Gebėjimas vertinti rezultatus, apmąstyti mokymąsi ir kartoti veiksmus taip pat yra vertingas, ypač kaimams eksperimentavimo etape. Skatinant naujoves ir verslumą, esminis yra ekosistemos kūrimo elemento vaidmuo. Svarbu susieti ekosistemoms reikalingus išteklius ir institucinius elementus su daugiafunkciniais tinklais, reikalingais veiksmingai kaimo plėtrai. Tam reikia aktyviai kurti tiek vietovę, tiek integracinius ryšius tarp kaimo vystymosi elementų ir subjektų, pasitelkti moksliniais tyrimais grįstas naujas žinias.

 

Prof. Vilma Atkočiūnienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ komiteto pirmininkė.

Daugiau apie studijų programą https://www.vdu.lt/lt/studiju-programa/kaimo-pletros-administravimas/

Dalintis
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...
2026/10/14

Iš Baltarusijos permestų 22 tūkst. eurų vertės cigarečių niekam neprireikė

Šalčininkų rajone pasieniečiai aptiko 16 ryšulių su cigaretėmis, kurių pasiimti kontrabandininkai neatėjo. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis daugiau kaip 22 tūkst. eurų vertės prekėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2026/10/14

Registrų centras: rudens pradžioje – gausus NT „derlius“

Šiųmetinis ruduo nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje prasidėjo aktyviai ir į paskutinįjį metų ketvirtį NT rinka įžengia turėdama 8 proc. atotrūkį nuo praėjusių metų. Pasak įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro anal...
2026/10/14

R. Narė. Finansinis saugumas prasideda ne nuo sumos sąskaitoje, o nuo įpročių

Daugelis gyventojų finansinį saugumą sieja su didele santaupų suma, tačiau praktikoje kur kas svarbesni tampa kasdieniai finansiniai įpročiai: gebėjimas planuoti išlaidas, turėti rezervą nenumatytiems atvejams ir priimti apgalvotus sprendim... „Dažnai klausiame, kiek reikėtų uždirbti ar sutaupyti, kad jaustumėmės saugūs. Tačiau svarbesnis klausimas yra, ar netikėtos išlaidos visiškai išmuštų mus iš vėžių. Finansinis saugumas prasideda nuo rezervo...
2026/10/14

Ne vien pasipuikuoti, bet ir edukuoti

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Prienų skyriaus vadovas Edgaras Veingertneris turėjo svajonę kada nors Prienuose surengti regiono medžioklės trofėjų parodą ir ją išpildė kartu su sutuoktine medžiotoja Paulina. Spalio 9 d. Prie...
2026/10/14

J. Taminskas: Europos skaitmeninė infrastruktūra turi didinti atsparumą

Lietuva pasisako už spartesnę gigabitinio ryšio plėtrą Europoje, tačiau pabrėžia, kad naujas reguliavimas ir siūlomos priemonės turi stiprinti skaitmeninės infrastruktūros atsparumą. Tokią poziciją susisiekimo ministras Juras Taminskas i&sc...
2026/10/14

Nuo idėjų iki milijoninių investicijų: Kaune finišavo šaulių hakatonas

Dronų aptikimo įrenginiai, autonominės lazerinės antidroninės sistemos, dirbtiniu intelektu pagrįsti oro erdvės stebėjimo sprendimai – tokias technologijas spalio 9–11 dienomis Kaune vykusiame gynybos technologijų hakatone „Ugnin...
2026/10/14

Andris Kulbergas: šiuo metu uždrausti rusiškų grūdų tranzitą nėra galimybių

Latvija šiuo metu negali padidinti naudojimosi geležinkelių infrastruktūra mokesčio 300 proc. rusiškų grūdų tranzitui ar visiškai jį uždrausti, po vyriausybės posėdžio antradienį konstatavo premjeras Andris Kulbergas.