Vieniems – į krūmus, kitiems – į valdžią

Pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tačiau toli gražu ne visus rinkimų rezultatai nudžiugino.

Pasidalijo beveik pusę mandatų

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, už konservatorius balsavo 24,8 proc. rinkėjų ir jie gaus 23 mandatus parlamente. Dabartinė valdančioji LVŽS gavo 17,5 proc. balsų ir šešiolika mandatų, Darbo partija – 9,47 proc. ir devynis mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 9,26 proc. ir aštuonis mandatus. Tiek pat mandatų užsitikrino ir pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija, surinkusi 9,02 proc. balsų. Šešis mandatus užsitikrino ir Liberalų sąjūdis, surinkęs 6,79 proc. rinkėjų balsų.

Kitos rinkimuose dalyvavusios partijos 5 proc. rinkimų barjero neįveikė. Pagal VRK teikiamus duomenis, to padaryti nepavyko ir dabar valdžioje esančioms Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) bei Socialdemokratų darbo partijai. LLRA-KŠS surinko 4,82 proc. balsų, o Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) – 3,17 proc.

Daugiamandatėje apygardoje partijos dalijasi 70 mandatų iš 141. Dar 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose.

Trys Seimo nariai buvo išrinkti jau pirmajame ture – konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė bei du LLRA-KŠS atstovai Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič. Antrasis rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Jame varžysis vienmandatėse apygardose pirmąsias dvi vietas užėmę kandidatai.

Iškovoti daugiausia mandatų šansą turi TS-LKD atstovai. Jų kandidatai 36 apygardose sulaukė daugiausia rinkėjų palaikymo, bet nepakankamai, kad nereikėtų antrojo turo. Vilčių iškovoti daugiau mandatų turi ir LVŽS – jų 13 kandidatų taip pat sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo. Jo nestigo ir 5 Liberalų sąjūdžio, 4 LSDP atstovams. Tačiau, anot politologų, surinkimas daugiausia balsų pirmajame ture dar jokiu būdu nereiškia, kad jų daugiausia bus surinkta ir antrajame rinkimų ture.

Lems antrasis turas

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikino, jog naujajame Seime gali būti suformuota plati valdančioji santarvės koalicija, kuri galėtų aprėpti didesnį rinkėjų lūkesčių ratą. Todėl apie galimas postų dalybas jie kalbėti dar nėra linkę.  Tą patį kartojo ir Seimo nare jau išrinkta bei kandidatė į premjero postą I. Šimonytė. Pasak jos, kol kas dar nueita tik pusė kelio ir dar laukia antrasis rinkimų turas, kurio rezultatus prognozuoti labai sunku. Jei tektų jai formuoti Vyriausybę, ministrai esą būtų atrenkami pagal sugebėjimus ir kvalifikaciją, joje gal būtų ir daugiau moterų.

„Kandidatus į ministrus pirmiausia vertintume meritokratijos principu – jeigu kuri nors partija gali pasiūlyti visuomenėje didelį pasitikėjimą turintį žmogų, tai man asmeniškai nebūtų labai svarbu, kad tai nėra žmogus, kurį aš pati siūlau“, – spaudos konferencijoje kalbėjo politikė, juokaudama pabrėžusi, jog Vyriausybėje turėtų dirbti „profesionalūs politikai“.

Tačiau TS-LKD užkulisiuose neslepiama, kad vienu iš pretendentų užimti žemės ūkio ministro postą gali būti jau prieš kurį laiką tos duonos ragavęs Kazys Starkevičius. Tačiau prieš tai jam reikėtų laimėti Seimo rinkimų antrąjį turą Petrašiūnų–Gričiupio rinkimų apygardoje, kur jis susirungs su „valstiečiu“ Gediminu Vasiliausku. Mat rinkėjai K. Starkevičių „nureitingavo“ ir jis iš 19 vietos partijos sąraše nukrito į 29 vietą. Nors vilčių, jog Seimo nario mandatą gautų ir pagal „sąrašą“, taip pat yra.

Politiko duoną krims toliau

Dabartinis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, prisišliejęs prie Liberalų sąjūdžio, tęs kovą dėl Seimo nario mandato vienmandatėje Raudondvario rinkimų apygardoje, nes jo surinktų 26,21 proc. rinkėjų balsų nepakanka. Antrajame ture jis susirungs su antrojoje vietoje likusia LSDP atstove Raminta Popoviene.

Nepriklausomai nuo antrojo turo rinkimų rezultatų, V. Pranckiečiui vieta Seime jau beveik garantuota, nes rinkėjų valia ir po reitingavimo jis išlaikė trečiąją Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo vietą.

LVŽS sąrašo lyderis premjeras Saulius Skvernelis pateko į antrąjį turą sostinės Pilaitės–Karoliniškių apygardoje, surinkęs 14,38 proc. balsų. Antrame ture jis varžysis su jį aplenkusia konservatorių kandidate Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, kuri pelnė dvigubai daugiau balsų – 30,14 proc. Tačiau net ir pralaimėjimo atveju S. Skverneliui kelią į Seimą atveria daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškovoti Seimo nario mandatai, nes jis ir po reitingavimo išliko pirmojoje LVŽS kandidatų sąrašo vietoje.

Netikėtas šuolis

Šie rinkimai į Seimą neįprasti Darbo partijai. Mat net ir politologai nelabai tikėjo, kad ši partija gali aplenkti ir iškovoti daugiau Seimo nario mandatų daugiamandatėje apygardoje nei LSDP. Tačiau taip nutiko.

Su šia partija į Seimą patenka ir buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Partijos kandidatų sąrašuose jis buvo įrašytas pirmuoju numeriu, tačiau jį aplenkė Antanas Guoga, gavęs 16 259 pirmumo balsus ir iš trečiosios pozicijos pakilęs į pirmąją. Nepasisekė V. Juknai ir vienmandatėje Kelmės–Šilalės apygardoje. Ten už jį balsavo tik 5,58 proc. rinkėjų ir jis liko šeštas, netekdamas jokių galimybių tęsti kovą.

Likęs antruoju sąraše bei praradęs galimybę varžytis antrajame ture, V. Jukna Seimo nariu taps, nes partija iškovojo 9 mandatus daugiamandatėje apygardoje.

Liko tik viltis

Toje pat Petrašiūnų–Gričiupio rinkimų apygardoje balotiravosi ir mobiliųjų ūkininkų turgelių sumanytojas Mindaugas Maciulevičius. Tačiau jis vienmandatėje apygardoje liko trečias ir iš tolimesnės rinkimų kovos iškrito. Menkai pagelbėjo ir tai, kad rinkėjų valia jis LSDP sąraše iš 123 vietos pakilo į 73 vietą.

Dabartinis žemės ūkio ministras, atstovaujantis LSDDP, And­rius Palionis tapti Seimo nariu galės tik vieninteliu keliu – nugalėjęs vienmandatėje Dainavos rinkimų apygardoje, kur jis susirungs su socialdemokrate Jūrate Zailskiene. Tai, kad jis rinkėjų valia partijos sąrašuose šoktelėjo į priekį per vieną vietą, jau neturi jokios reikšmės, nes partija daugiamandatėje apygardoje neiškovojo nė vieno mandato.

Tik viltimi išsaugoti Seimo nario mandatą gali gyventi ir dabartinės kadencijos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas And­riejus Stančikas. Vienmandatėje Plungės–Rietavo rinkimų apygardoje jis liko trečias, surinkęs 16,8 proc. rinkėjų balsų, ir iš tolimesnės kovos iškrito. LVŽS sąraše jis buvo įrašytas 22 numeriu, tačiau po rinkėjų reitingavimo nukrito vienu laipteliu žemiau – į 23 poziciją. Tad, ar pateks į Seimą, priklausys nuo to, kiek mandatų antrajame rinkimų ture iškovos sąraše aukščiau jo įrašyti partijos kandidatai.

Neliko nė minčių

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas į Seimą kandidatavo Saulės rinkimų apygardoje. Rinkėjų valia liko penktas ir į antrąjį turą nepateko. LSDP kandidatų sąraše jis buvo įrašytas 65 numeriu. Nors surinko 1209 pirmumo taškus ir pakilo į 54 vietą, tačiau tikimybės, kad taps Seimo nariu, beveik nėra.

Patekti į Seimą per šiuos rinkimus bandė ir buvęs žemės ūkio viceministras, buvęs žemės ūkio atašė Kinijoje Mindaugas Kuklierius. Su Darbo partijos vėliava jis balotiravosi Kaišiadorių–Elektrėnų rinkimų apygardoje. Tačiau surinkęs 8,38 proc. rinkėjų balsų liko už borto – ketvirtas.

Darbo partijos kandidatų į Seimą sąraše iš pradžių jis buvo įrašytas 65 numeriu, po reitingavimo nukrito į 89 poziciją ir vilčių patekti į Seimą nebeturi.

Šešėline LSDP žemės ūkio ministre įvardijamai Ramintai Jakelaitienei rinkimai vienmandatėje Sūduvos šiaurinėje rinkimų apygardoje nepavyko. Ji liko trečia ir iš tolimesnės kovos buvo priversta pasitraukti. LSDP kandidatų sąraše daugiamandatėje apygardoje R. Jakelaitienė buvo įrašyta 12 numeriu. Tačiau sulaukusi 3 307 rinkėjų balsų buvo nusviesta žemyn į 19 vietą ir tai beveik palaidojo visas viltis patekti į Seimą.

ŪP informacija

Redakcijos nuotrauka

2020-10-13