Columbus +3,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 18 Grd 2024
Columbus +3,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 18 Grd 2024

Viesulas nusiaubė kaimus

2024/07/16


Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Pietrytiniame Rėkyvos ežero krante, prie kelio Tytuvėnai–Pakapė–Šiauliai, vienas šalia kito esančius Šiaulių rajono kaimus šeštadienį nusiaubęs viesulas paliko namus be stogų, kiemus – be ūkio pastatų, be šiltnamių, be medžių, be automobilių – viskas sudaužyta, nuplėšyta, ištrypta, išmėtyta. Gamtos kataklizmą išgyvenę žmonės su siaubu pasakoja, ką pamatę, išgirdę, patyrę, dar neatsipeikėję po šoko – padaryta milžiniška žala. Guodžia tik tai, kad viską pakeliui šlavęs milžiniškas dangų siekiantis vėjo stulpas nepasiglemžė žmonių gyvybių. Vakar kaimuose specialia technika jau dirbo pagalbininkų brigados iš Šiaulių, Kuršėnų, kitur. Dirbo ir speciali Šiaulių rajono savivaldybės komisija – skaičiuojama žala.

Viskas – į šipulius

Patirtas šokas sekmadienį tebetvyrojo Vileikių, Pakapės, Normančių, Meškiškės, Einoraičių kaimuose – emocijos tokios gyvos, kad kalbos apie kitką tiesiog neįsivaizduojamos.

Teigiama, kad pirmieji įsismarkavusio viesulo paragavo labiausiai nuo Šiaulių miesto nutolusio Vileikių kaimo gyventojai – užteko minutės kitos, kad milžiniška „kolba“ nuplėštų dviejų sodybų gyvenamųjų namų stogus, išdaužytų langus, viską išvartytų bei pagavęs į sūkurį iš abiejų kiemų pasiglemžtų smulkesnius ir stambius daiktus.

Iš nuverstų ūkio pastatų liko tik kiauros sienos, stogo konstrukcijos sudaužytos gabalais – viesului nesvarbu, kad visai neseniai vienos sodybos šeimininkas stogą apšiltino šiuolaikiškomis medžiagomis. Griuvo šimtamečiai medžiai – vieni išversti su šaknimis, kiti, turėję ir kelių metrų skersmens kamienus, sulaužyti dalimis, nebeliko vaismedžių – vaizdas toks, tarsi sodybose būta stipraus sprogimo, sumaišiusio dangų su žeme.

Vileikių kaimas prisišliejęs prie Pakapės – seniūnaitijos centro. Pakapės parduotuvės savininkas Vytautas Kačinauskis pasakoja girdėjęs svarstymų, kad viesulas ties Vileikių kaimu tik sustiprėjo iki maksimumo, tačiau susiformavo jis greičiausiai ties už penketo kilometrų esančio Tvibių kaimo laukuose, besiribojančiuose su Kelmės rajonu.

V. Kačinauskio teigimu, į parduotuvę buvo užsukęs vienos Kelmės rajono pakraštyje esančios baldų gamybos įmonės savininkas papasakojo, kad šeštadienį po ketvirtos staiga apsiniaukė kaip naktį, paskui atsirado milžiniškas vėjas, todėl galvoja, kad tai ir buvo pragariško viesulo užuomazga.

Prieš penktą valandą pro parduotuvės langą žvilgtelėjęs V. Kačinauskis pamatė netoli gyvenvietės mokyklos iki dangaus iškilusį milžinišką šviesiai rudos spalvos stulpą, spėja, kad viesulas užkabino žvyro vieškelį. O tada pasipylė šiferio lakštai, kurie, pagauti vėjo, sukosi kartu su milžiniška jėga.

„Pagalvojau: Jėzau! Negalėjau patikėti, ką akys mato. Sukosi, sukosi, sukosi ir nuėjo link laukų“, – pasakoja pašnekovas.

Prisimena kažką panašaus patyręs nedidelis būdamas – tai buvo maždaug prieš pusšimtį metų. Dirbo kolūkio laukuose, krovė šieno kupetas. Iki šiol gyvas vaizdas, kai pamatė atskriejantį dangų siekiantį verpetą – pagavo dvi sukrautas dideles šieno kupetas ir nunešė nežinoma kryptimi.

„Mes, kaimo vaikai, tada net nesupratom, kas nutiko“, – prisiminė V. Kačinauskis.

Viesulas atnešė „visokių gerų dalykų“

Tarp Pakapės ir Meškiškės gyvenviečių Normančių kaime ūkininkaujantis Andrius Formaniukas su pagalbininku ką tik buvo baigę traktoriaus remontą, vyrai užėjo į vidų, plovėsi rankas. Staiga išgirdo kurtinantį metalo trenksmą, pagalvoję, kad kažkas nukrito garaže. Ir staiga – baisus garsas, ūžesys.

„Sakau, vėl NATO pratybos. Muiluotomis rankomis išbėgau į lauką pažiūrėti lėktuvų“, – prisimena ūkininkas.

Tai, ką pamatė pievoje, kelios dešimtys metrų nuo sodybos kiemo, privertė pritūpti.

„Sukosi baltas stulpas iki pat dangaus. Pamačiau, kad tas stulpas sukasi su daugybe gerų daiktų. Ne mano daiktų, iš kažkur. Sodybos medžiai linko į viesulo pusę – kaip būtų raunami. Baisus garsas, traškesys, ūžimas. Sunku nupasakoti“, – sakė pašnekovas.

Teigia, kad viesulas sodyboje užsibuvo 10–15 sekundžių, toliau pasuko į jo javų laukus, išmindamas keliasdešimties metrų taką, lyg išpjaudamas. Tų keliolikos sekundžių užteko, kad šimtamečiai sodybos medžiai – blindės, kaštonai, uosiai, ąžuolas – būtų išdaužyti gabalais, išvartyti, likę be šakų. Vėliau žemdirbys pamatė, kad už sodybos esančio nuosavo miškelio nebelikę nė pėdsako, kaip ir užveisto pušyno.

Vyrai nedelsdami sušoko į automobilį ir nurūko į arčiausiai esantį Meškiškių kaimą, link kurio, savo akimis matė, nuūžė viesulas: gal kas sužalotas, gal reikia pagalbos. Bandė važiuoti trumpiausiu keliu, bet jis visas buvo užverstas medžiais.

Nuvykus, stichija Meškiškėse jau buvo praėjusi. Kliudė keletą namų, ištaškydama stogus gabalais, kliuvo keliems ūkio pastatams – pusė vieno medinio statinio akimirksniu atsidūrė kitoje sodyboje. Kelias dešimtis metrų iš vienos sodybos nuskrido ir kitoje sodyboje „nutūpė“ kelias tonas sverianti metalinė nuotekų talpykla.

Stichija smogė ir vienos sodybos pavėsinei, kurioje buvo žmonių. Dūžtantys langų stiklai sužalojo vaiką. Į Meškiškes ir kitus kaimus jau vyko iškviesti greitosios pagalbos medikų ekipažai, kitos operatyviosios tarnybos.

„Dieve, Dieve, kokie nuostoliai žmonėms. Kažkoks stebuklas, kad mano nei technika, nei pastatai nepaliesti. Gavau tik paguodos prizą – malkų bus ne vienam sezonui“, – bando juokauti ūkininkas Andrius.

160 hektarų grūdinių kultūrų ūkį turintis A. Formaniukas skaičiuoja, kad viesulas suniokojo apie dešimtadalį jo javų.

Apžiūrėjęs sodybą ir laukus, ūkininkas rado „dovanų“: kieme primėtyta šiltinimo medžiagos, tos pačios, kuria už kelių kilometrų esančio Vileikių kaimo gyventojas šiltino savo namą. Tolumoje, laukuose, pamatė boluojantį gelbėjimosi ratą. Sodyboje iš kažkur atsirado kibiras. „Apynaujis, net neaplankstytas!“ Girdėjęs, kad kaimynas ūkininkas savo laukuose matė iš nežinia kur atskridusią šuns būdą, tikisi, kad atskrido be šuns – žadėjo eiti apžiūrėti.

Prie gyvenamojo namo sienos stovėjusią gremėzdišką metalinę spintą A. Formaniukas atrado nublokštą keliasdešimt metrų į šoną – spintą viesulas kliudė, o namo sienos net nepalietė.

Lijo plytomis

Į už Meškiškės kaimo esančius Einoraičius viesulas atėjo dar neišsikvėpęs – kelią link Rėkyvos skynėsi per Karpiškių gatvės gyventojų sodybas. Labiausiai nukentėjo dvi, dar kelių stogai prarado dalį šiferio, augmenijos.

Haroldas Oržekauskas pasakoja, apie penktą valandą žiūrėjęs televizorių, kai į kambarį atėjo žmona Vaida ir papriekaištavo, kad jis pamiršo ištraukti saulės skėtį – dabar jį nunešė vėjas. Tuojau išgirdo kažkokį garsą: žvilgt per langą – pamatė lyjant, tik ne lašais, o plytomis.

Išbėgę į lauką Oržekauskai savo namą pamatė jau be stogo ir mūrinių pastogės sienų. Prie namo stovėjęs šeimos automobilis buvo lyg apipiltas plytomis. Viesulas kieme vis dar darė tvarką: purtė ūkinį pastatą, skraidė daiktai, lūžo medžiai, į netoliese stovėjusio automobilio stiklą tėškėsi kaimynų kieme augusios pušies viršūnė. Iš daržo pakilo ir kažkur į laukus nuskrido šį pavasarį pastatytas šiltnamis, pomidorų derlių įsiutęs viesulas tiesiog sutrypė. Stiklinis šiltnamis sudaužytas į šukes. Graikiniai riešutai išlaužyti, obelys išlaužytos, tvoros išvartytos, sodo namelis pargriautas. Pasitraukęs vėjas bematant iššaukė lietų.

Šoką patyrusi V. Oržekauskienė pasakoja nelaimės detales ir guodžiasi tuo, kad niekas nesužalotas. Tačiau viesulas nunešė ne tik pastatų stogus, bet ir sujudino gyvenamojo namo konstrukcijas. Viliasi, kad bent dalį patirtos žalos atlygins draudimas.

Šalia gyvenantiems Oržekauskų kaimynams pasisekė prasčiau: viesulas ištaškė viską. Svarbiausia, kad nunešė gyvenamojo namo stogą, suniokojo perdangą, sukrito lubos. Laimei, šeima nenukentėjo, nors durys buvo ir užverstos, į lauką visi išlipo per langą.

Gyventojų kaimuose sekmadienį ir vakar talkininkavo artimieji, kaimynai, pažįstami: rinko nuolaužas, išmėtytus daiktus, plytas, medžius. Vis dėlto pirmas darbas, kol neužėjo lietus, uždengti nuplėštus stogus.

Kaimą nusiaubęs viesulas pasisuko link Rėkyvos, paskui pakeitė kryptį ir nupūtė Šilėnų pusėn. Tikėtina, kad jis pakeliui išsikvėpė.

Meras pažadėjo pagalbą

Šeštadienį suniokotuose kaimuose lankėsi Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius. Žmonėms rajono vadovas pažadėjo padėti.

Sekmadienį gausios elektrikų pajėgos atstatinėjo viesulo nutrauktą elektros tiekimą, remontavo laidus. Vakar kaimuose dirbo Šiaulių rajono kaimiškosios seniūnijos pasiųstos darbininkų brigados su technika – vyko sodybų valymo darbai. Kuršėnų komunalininkai parūpino stambiagabaričių atliekų konteinerius. „Toksika“ pažadėjo nemokamai utilizuoti nuplėštus asbesto šiferius.

Vietoje dirbo ir Šiaulių rajono savivaldybės sudaryta speciali komisija, kuri bandys vertinti patirtus nuostolius.

„Tornadas praėjo. Baisi nelaimė. Iš visų sodybų, kurios sugriautos, tik kelios apdraustos. Sudėtinga įvertinti, kokia žala, kai pastatai taip išvartyti. Bandysime padėti žmonėms, ieškosim pinigų“, – sakė Č. Greičius.

Jis neatmeta tikimybės dėl pagalbos kreiptis ir į Vyriausybę.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis viesulas prilygsta vykusiam 1981 metais, kai Širvintose buvo pakeltas traktorius, išvartyti sunkvežimiai, žuvo žmogus, ir 2011 metų Ginkūnų viesului.

 

Edita AKSOMAITIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS 

Viršelyje: Ūkio pastatas liko plikas. Autorės nuotr.

Dalintis

Verslas