Vietinei produkcijai – didesnės galimybės

Įvairiapusė nauda

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinė priemonė „Trumpos tiekimo grandinės“ naudą teikia ne tik paramos gavėjams. Taip prisidedama prie Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimo, mažinamas maisto švaistymas, skatinamas ekologiškų ir pagal maisto kokybės sistemas užaugintos produkcijos vartojimas, kuriama kaimo ir miesto bendrystė, skatinama regionų plėtra, didinama smulkiųjų ir vidutinių ūkių gaminamos produkcijos pridėtinė vertė.

2022 m. 1 229,699 tūkst. Eur paramą gavusios UAB „Žemtecha“ projektų vadovas Rigmantas Kučinskas pabrėžia, kad jų parengtas ir pradėtas įgyvendinti projektas, kuriam parama gauta iš intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ turės didelę naudą visam regionui. „Kėdainių rajone jau pradėjome įgyvendinti regioninio sandėlio statybos projektą. Pernai įsigijome žemės sklypą šalia Kėdainių, prie „Via Baltica“ kelio. Čia statomame logistikos sandėlyje, reguliuojamoje temperatūroje, bus sandėliuojama tik Lietuvoje pagaminta ir užauginta žemės ūkio produkcija (daržovės, vaisiai, ledai, pieno produktai, mėsos produktai). Šio regiono ūkininkai turės galimybę paprasčiau realizuoti savo produkciją arba ją sandėliuoti, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę, – teigia pašnekovas. – Šiuo metu, pavyzdžiui, uogas auginantys ir patalpų su reguliuojama temperatūra neturintys ūkininkai savo derlių turi parduoti čia ir dabar už tą dieną siūlomą kainą. Atsiradus galimybei sandėliuoti, galės palaukti palankesnių kainų, parduoti dalimis ir kt. Ūkininkai nebebus įsprausti į kampą.“

R. Kučinskas pažymi, kad bus sudarytos ir palankesnės sąlygos viešajam sektoriui (ligoninėms, darželiams, mokykloms) įsigyti vietinės produkcijos. „Nereikėtų pamiršti ir naudos aplinkai – trumpa tiekimo grandinė reiškia, kad nebus nuvažiuojami dideli atstumai, bus mažiau deginama degalų, mažės CO₂ emisija. Tai didžiulė vertė visam regionui“, – džiaugiasi R. Kučinskas.

Daugiau galimybių

Nuo lapkričio 4 d. iki gruodžio 31 d. paramos pagal SP intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ gali kreiptis tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 2 500 tūkst. Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 2 000 tūkst. Eur).

Trumpos tiekimo grandinės projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais), o projekto partneriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką. Taip pat į trumpas tiekimo grandines kaip pareiškėjai yra įtraukti ir viešieji subjektai, kurie gali padėti ūkininkams efektyviau realizuoti produktus vietinėje rinkoje. Tai žemės ūkio asociacijos, kaimo vietovėse veikiančios vietos veiklos grupės, bendruomeninės ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

Trumpos tiekimo grandinės pagal intervencinę priemonę gali būti kuriamos ir (ar) plėtojamos pagal tris modelius. Pirmasis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas (didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 tūkst. Eur), antrasis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 250 tūkst. Eur), trečiasis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas. Pagal šį paramos modelį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu, o vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 tūkst. Eur suma, bei 1 500 tūkst. Eur be PVM, vykdant statinių statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą, o vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 tūkst. Eur suma.

Teikiant paraišką kurti regioninio lygmens logistikos centrus (tinklus) investicijoms bus taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Iki šiol toks intensyvumas buvo galimas tik mažesniems projektams. Taip pat trumpinamas kontrolės laikotarpis daliai nedidelės apimties projektų:

Pagal I modelį (tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimas) – kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 3 metų.

Pagal II modelį (trumpa tiekimo grandinė vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimo kanalų lygiu) – kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 4 metų.

Pagal III modelį (logistikos centrai, tinklai) – kontrolės laikotarpis išlieka tas pats – 5 metai.

Dar viena svarbi naujovė – į trumpos tiekimo grandinės veiklą bus galima įtraukti ir kitus ūkininkus, tiesiogiai nedalyvaujančius projekte. Tai reiškia, kad trumpų maisto teikimo grandinių projektuose sukurtose produkcijos realizavimo ar prekybos jais vietose galės prekiauti ar tiekti produkciją ne tik projekte tiesiogiai dalyvaujantys, bet ir kiti ūkininkai.

Suves svetainė

Pradedančiu veikti bendradarbiavimo įrankiu www.maistograndine.lt siekiama didinti vietos maisto produktų prieinamumą vartotojams, garsinti jų naudą visuomenei ir kartu kelti žemės ūkio sektoriuje veikiančių subjektų kompetencijas bei tarpusavio bendradarbiavimą. Užsiregistravus, pirmiausia galima pasitikrinti, ar konkretus ūkis veikia trumpojoje maisto tiekimo grandinėje, jei dar ne – susipažinti su informacija, kaip tapti trumposios maisto tiekimo grandinės dalyviu.

Svetainėje galima susikurti savo asmeninę paskyrą ir ją valdyti, skelbti informaciją apie gaminamus produktus, jų kiekius, savo ūkio duomenis, prekinį ženklą, aktualias nuorodas, kur galima rasti ir įsigyti produkcijos. ŽŪM pažymi, kad šis įrankis skirtas ne tik žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams, bet ir pirkėjams, todėl ragina jungtis vaikų darželius, mokyklas, ligonines ir kitus viešojo ir privataus sektoriaus subjektus, teikiančius viešojo maitinimo paslaugas.

Tiesa, įsigyti produktų svetainėje negalima, tačiau galima rasti partnerių, užmegzti ryšių su būsimais tiekėjais, o sklandesniam bendradarbiavimui užtikrinti pateikiami ir pirkimų dokumentų šablonai. Svetainėje registruojasi vis daugiau ūkininkų, kad galėtų efektyviau veikti trumpojoje maisto tiekimo grandinėje, o vartotojams būtų lengviau juos surasti ir vartoti vietinę produkciją.

Nr. 313/7