Viktoras Rinkevičius: „Tik kvailiai gali manyti, kad žemės ūkis yra išlaikytinis“

Kokia Jūsų gyvenimo sėkmės paslaptis?

Visą gyvenimą dirbau pareigingai, stengiausi visus man pavestus darbus atlikti kokybiškai, atsakingai, iki galo. Beje, pradėjau dirbti samdomu darbuotoju vasaros atostogų metu kolūkyje dar būdamas devynerių metų – nešiau pėdus į gubas, arkliniu grėbliu grėbiau šieną. Gyvenome tada labai skurdžiai, norėjau padėti tėvams, bet už visą darbą per vasarą, metų pabaigoje, gaudavau 30–40 kg grūdų. Vasarą net batų neturėjau, vaikščiojau basas. Taigi, mano darbo stažas jau 64 metai.

Iš šalies atrodo, kad Jūsų gyvenime viskas buvo lyg medum tepta. Ar tikrai taip? Ar buvo sunkumų, nusivylimų, praradimų?

Be abejo, buvo visko ir dabar yra... Tik iš šalies atrodo viskas gerai, bet iš tikro – skausmo, pergyvenimų buvo daugiau negu džiaugsmo. Daugiausia, manau, dėl kitų pavydo.

Savo gyvenime Jūs išbandėte daugybę veiklų: nemažai metų vadovavote įvairioms įstaigoms ir įmonėms, net tris kadencijas buvote Seimo narys, tapote lenktyninių žirgų lygos prezidentu, ūkininkavote... Kokia veikla Jums pati įdomiausia ir svarbiausia?

Didžiausią malonumą jaučiu ūkininkaudamas. Ši veikla leidžia labiausiai pajausti ir pasidžiaugti savo darbo rezultatu. Dar svarbu, kad mažiausiai kam nors užkliūni, niekas negali iškreipti ar pasisavinti rezultato. Gali dirbti laisvai ir kūrybiškai, nes rizikuoji tik savo gėriu. Žinoma, įvairių kontrolierių netrūksta, jų – per akis.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF).

Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

Stanislava Tijūnaitienė/Biržietis

Asmeninio albumo nuotr.